Priešvėžinė ląstelių terapija – onkologinės ligos gydymo forma, kai modifikuojamas nepakankamas imuninis atsakas prieš vėžį.
Kokiu būdu? Galima sakyti, kad paciento imuninėms ląstelėms laboratorijoje suorganizuojami „kariniai mokymai“. Tada jos suleidžiamos atgal į organizmą ir geba efektyviau kovoti su vėžiu.
„Paimamas žmogaus kraujas ir iš jo išskiriamos ląstelės – monocitai. Laboratorijoje jų funkciją keičiame į dendritines ląsteles, kurios yra viso imuninio atsako variklis. Be jų apskritai nėra ir jokio imuninio atsako“, – lrytas.lt paaiškino Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Imunologijos laboratorijos vedėja prof. dr. Vita Pašukonienė.
Profesorė pabrėžė, kad dendritinės ląstelės yra „sena kaip žemė technologija“ ir dėl saugumo ją taikant nekyla jokių abejonių.
Konferencijoje „Pažangioji terapija Lietuvoje: dabartis, perspektyvos, probleminiai aspektai“ apžvelgta ypač modernių gydymo metodų atradimai ir pritaikymas mūsų šalyje.
„Individualizuota medicina reiškia paradigmos pasikeitimą. Dabar, kai žmogus ateina į polikliniką, medikas gydo ligą, o ne jus individualiai. Personalizuota medicina veikia kitaip – diagnostikos metodai nukreipti išsiaiškinti, kaip funkcionuoja konkrečiai jūsų organizmas. Pagal tai, kas veikia, priderinamas gydymas“, – pasakojo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
Vėžį naikina pats organizmas
Ląstelinės terapijos metodą pristačiusi V.Pašukonienė akcentavo, kad gydymo taikinyje privalo atsidurti ne tik vėžinis navikas.
„Nėra vienos auksinės kulkos, kuri galėtų išgydyti vėžį. Reikalingos priemonės ne tik prieš vėžio ląsteles, bet ir vėžio mikroaplinką. Gydymui jokiu būdu neužtenka vieno metodo“, – pabrėžia V.Pašukonienė.
Pasak jos, ląstelinės terapijos esmė, kad medikų veiksmai nukreipiami į silpnąją imuninio atsako vietą ir spraga užkaišoma. Galiausiai vėžį sunaikinti pajėgia paties žmogaus ląstelės.
„Imuninis atsakas į vėžį – labai sudėtinga sistema, o pacientų su vienoda problema beveik nebūna. Įvardinkime bėdą taip – užstrigo imuniteto ratas.
Problema, kad toks gedimas gali būti įvairiose imuninės sistemos vietose, molekuliniai mechanizmai yra labai sudėtingi. Tai yra naujas mokslas, todėl, nepaisant sukauptų žinių, daug dalykų dar skendi migloje.
Jei pataikome, kurioje vietoje gedimas, galime atstatyti imuninio rato funkciją. Galutinis mūsų tikslas, kad imuninė sistema sunaikintų vėžį“, – pasakojo V.Pašukonienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad silpnų imuniteto vietų žinoma daugiau, nei sukurta priemonių organizmo gynybiniam atsakui paleisti.
Ar toks gydymas tinka kovoti prieš visų tipų vėžį? „Universalių dalykų nėra“, – tvirtina V.Pašukonienė.
Ląstelių terapija tinkamesnė naikinti vėžiams, kurie labiau pasiduoda imuninės sistemos poveikiui. Tai yra melanoma, inkstų, tam tikrais atvejais krūties ir kiaušidžių vėžiai. Tačiau veiksmingumas priklauso nuo konkretaus atvejo.
„Esmė – nustatyti vėžio imuninį santykį ir ką jis aplink save yra sukūręs“, – ląstelių terapijos pritaikymo galimybes komentavo V.Pašukonienė.
Pasigenda tilto tarp mokslo ir medicinos
NVI vykdomas ląstelių terapijos klinikinis tyrimas: 23 pacientės su I ir II stadijų vėžio diagnoze gydomos dendritinių ląstelių vakcina, o dar 23 pacientės gauna standartinį chemoterapinį gydymą. Tyrimo pabaigoje bus atliktas palyginimas.
„Mes, mokslininkai, pasiimame daug medžiagos ir galėsime pateikti biomedicininius rezultatus“, – tyrimo naudą išskyrė V.Pašukonienė.
Profesorė taip pat pasakojo apie kliuvinius mokslinių tyrimų pasiekimus pritaikyti klinikinėje medicinos praktikoje.
Pasak jos, trūksta įrankių, kurie mokslo pasiekimus leistų perkelti į medicinos kasdienybę – perspektyvios idėjos miršta, kai jų vystymas pasiekia klinikinių tyrimų stadiją.
„Mes idėją išvystome iki prototipo. Toliau turi klinicistai ateiti ir pasakyti „duokite mums“. Dabar patys už parankės turime susirasti tuos, kurie gali išspręsti teisinius ir finansinius klausimus“, – skundėsi V.Pašukonienė.
Situacijai vaizdžiai apibūdinti ji pasitelkė „tilto“ metaforą. Profesorė pastebėjo, kad trūksta grandies, kuri apjungtų naujus terapinius metodus kuriančius mokslininkus ir veiksmingesnių gydymo priemonių ieškančius medikus.
