„Mes tuo metu buvome įtikinėjami tuometinės valdančiosios daugumos, kad sujunkime ir bus 200–250 milijonų skirta sutvarkyti ligoninei. Tai buvo pagrindas, kodėl daugybė Tarybos narių palaikė jungimosi procesą“, – poros metų senumo KUL kūrimo proceso detales prisimena A. Vaitkus.
Praėjus dviem metams iki šiol oficialiai buvo paskelbta, kad KUL infekcinių ligų korpuso rekonstrukcijai bus skirta 16 milijonų eurų.
Šiandien Klaipėdos meras akcentuoja, kad toks KUL jungimas, kai nebuvo aiškaus plano, nebuvo padarytas auditas, buvo akivaizdi klaida, už kurią atsakinga Sveikatos ministerija.
Milijoniniai nuostoliai
Šiuo metu preliminariai skaičiuojama, kad KUL praėjusių metų veiklos nuostoliai siekia daugiau nei 12 milijonų eurų.
A. Vaitkus tikisi, kad tikra finansinė situacija paaiškės, kai gegužės mėnesį bus pateikta oficiali 2023 metų KUL veiklos atskaita.
Meras tai pat laukia, kad bus sušauktas pirmasis KUL stebėtojų tarybos posėdis. A. Vaitkų Klaipėdos miesto taryba yra oficialiai delegavusi į KUL stebėtojų tarybą.
Klaipėdos vadovas konkrečių KUL vadovo Audriaus Šimaičio veiksmų tikisi jau po Velykų, kai pastarasis grįš iš dvi savaites trunkančio vizito Singapūre ir Japonijoje.
Šiose tolimose Azijos šalyse A. Šimaitis lankosi kartu su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu ir kitų pagrindinių Lietuvos sveikatos įstaigų vadovų delegacija.
A. Vaitkaus duomenimis, KUL skolos ir toliau auga.
Tai „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir KUL generalinio direktoriaus pavaduotoja valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė.
„Finansinė situacija išlieka sudėtinga, tačiau stebime gerėjančias tendencijas. Po vadovybės priimtų sprendimų šių metų įstaigos mėnesinis nuostolis mažėja. Sausio mėnesio nuostolis siekė 1,9 mln. eurų, o vasario – 1,6 mln. eurų“, – teigia J. Grubliauskienė.
Anot jos, skola tiekėjams, lyginant su 2023 metų gruodžio mėnesiu, sumažėjo 100 tūkst. eurų.
„Nevertiname ir neutraliai stebime politinius sprendimus dėl galimo Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimo prie Klaipėdos universiteto ligoninės“, – paprašyta pakomentuoti situaciją dėl Vaikų ligoninės teigė J. Grubliauskienė.
Pasigedo naudos
„Kai yra daromas vienos ar kitoks veiksmas, jis turi nešti naudą. Negalima daryti pertvarkų aiškiai nepasakant, kokia yra pertvarkos nauda. Lietuvoje kilus sveikatos apsaugos sistemos reformų vajui iki šiol nemačiau nė vieno oficialaus dokumento, kur būtų aiškiai atsakyta į klausimus: kas bus geriau pacientui ir kas bus geriau medikui, kuris dirbą tą darbą“, – specialiai surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Vaitkus.
Jis akcentavo, kas siūlymas jungti gerai veikiančią Klaipėdos vaikų ligoninę prie milijoninius nuostolius patiriančios Klaipėdos universiteto ligoninės yra „protu nesuvokiamas dalykas“.
Kartu A. Vaitkus akcentavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė yra atvira diskusijai dėl Vaikų ligoninės ateities, tačiau nei ministerija, nei Seimo nariai jokiais būdais, nei skambučiais, nei laiškais, nesikreipė nei į miesto Tarybą, nei į patį merą.
Sveikatos apsaugos ministerija „Vakarų ekspresui“ pakomentavo, kad, gavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto rekomendaciją dėl Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimo prie Klaipėdos universiteto ligoninės, planuoja artimiausiu metu kreiptis į ligoninės steigėją, Klaipėdos miesto savivaldybę, dėl oficialios pozicijos pateikimo. Gavus ją, būtų planuojami kiti veiksmai.
Ministerijos nuomone, tolimesnė Klaipėdos gydymo įstaigų konsolidacija gali likti kaip ilgalaikis tikslas, taip gerinant medicinos paslaugų teikimą ir jų apimtis regiono gyventojams, tačiau šiandien prioritetai yra kiti.
„Niekam ne paslaptis yra Klaipėdos universiteto ligoninės padėtis, todėl dedamos maksimalios pastangos normalizuoti situaciją šioje gydymo įstaigoje. Papildomas gydymo įstaigų sujungimo procesas šiandien gali apsunkinti šias pastangas, nes reikalaus papildomų administracinių ir finansinių išteklių“, – akcentuojama ministerijos pateiktame atsakyme.
Idėja keisti Klaipėdos vaikų ligoninės statusą nėra nauja. Tačiau ligoninės vadovas Virginijus Žalimas priminė, kad pirminis variantas svarstytas prieš kelerius metus buvo jungti prie Klaipėdos respublikinės ligoninės.
Įtampa kolektyve
„Suprantu ligoninės kolektyvo įtampą, kada kažkas teikia siūlymus, kad ligoninę reikia parduoti. Noriu atsakingai pasakyti, tą pasakiau ir ligoninės vadovybei, jūs galite dirbti ramiai, daryti savo kasdienius darbus“, – dėl galimo Klaipėdos vaikų ligoninė perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai visus ramino A. Vaitkus.
Anot jo, Klaipėdos savivaldybė yra pasirengusi pati plėtoti Vaikų ligoninės veiklą. Jau kalbama apie paliatyvios slaugos paslaugą vaikams. Tam planuojama sutvarkyti ir pritaikyti pastatą Karoso gatvėje, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi vaikų poliklinika.
„Poreikis yra milžiniškas tokioms paslaugoms“, – sako A. Vaitkus, kuris šį klausimą jau aptarė ir su Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku.
Taip pat Klaipėdos vadovas sakė, kad miesto biudžete atras pinigų sutvarkyti ir pagrindinio Vaikų ligoninės pastato stogo konstrukcijoms.
Padėtis yra gera
„Kolektyvas žinią (dėl planų jungti prie KUL. – Autor. past.) sutiko jautriai. Mes norime dirbti, suteikti vaikams paslaugas“, – sakė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas V. Žalimas.
Anot jo, ligoninės finansinė padėtis yra gera. Kiekvienų metų pradžioje atliekamas nepriklausomas finansinis auditas, kuris visada yra be priekaištų.
„Pagal ministerijos įsakymą mes turime būti ne nuostolingi kiekvienais metais. Mes esame ne pelno siekianti organizacija. Balansas mūsų yra geras“, – spaudos konferencijoje sakė V. Žalimas.
Anot jo, per praėjusius metus Vaikų ligoninė suteikė per 50 000 paslaugų Priėmimo skyriuje, per 9 000 pacientų buvo hospitalizuoti, suteikta per 75 000 konsultacijų poliklinikoje, atlikta per 3000 operacijų.
Vaikų ligoninė aptarnauja pacientus net iš 9 Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių. COVID-19 pandemijos metu Vaikų ligoninėje buvo gydoma praktiškai pusė Lietuvos vaikų, sirgusių Covid-19. Nors įprastai infekcinėmis ligomis sergantys vaikai gydomi KUL infekcinių ligų departamente.
