Praktikos nebūna per daug
„Mūsų visuomenė po truputį keičiasi: pirmosios pagalbos žinios gerėja, žmonės šioje srityje tampa aktyvesni, tačiau įgūdžių vis dar nepakanka. Kiekvienas turi suprasti, kad už nuotolinius kursus sumokėjus keliolika eurų ar pasižiūrėjus kelis vaizdo įrašus internete, pirmosios pagalbos teikimo pagrindų neišmoksi.
Sukirbėjus abejonei, kad galbūt man neprireiks viešumoje teikti pagalbą kitam, verta pagalvoti, jog anksčiau ar vėliau teks tą daryti namuose, savo buityje. Didžiausia dovana – galėti padėti savo artimam žmogui“, – kalbėjo GMP tarnybos direktorius Nerijus Mikelionis.
Pasak jo, pirmosios pagalbos mokymo(si) pavyzdžiai labai įvairūs: vieni geri, struktūruoti ir nuoseklūs, kiti – labiau formalūs. Pavyzdžiui, pandeminiu laikotarpiu kursai vykdavo nuotoliu, todėl apie realius įgūdžius kalbėti sudėtinga. Norint išmokti teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam, stabilizuoti gyvybei pavojingą būklę, privalu tam skirti laiko.
Pagrindiniai pirmosios pagalbos veiksmai nesudėtingi, tačiau juos reikia pabandyti ir žinoti, kaip teisingai atlikti. Tai kvėpavimo takų atlaisvinimas, masyvaus kraujavimo stabdymas, pagalba nuo springimo, stabili šoninė padėtis, įtvarų uždėjimo principai galūnių užfiksavimui ir stabilizavimui įtariant galimus lūžius.
Būtina įveikti baimę
„Kalbėti reikia ne tik apie pirmosios pagalbos įgūdžius, jų stoką, bet ir visuomenės įsibaiminimą teikti pagalbą kitam. Vis dar vyrauja mitas, kad, jeigu pagalbą suteiksiu netinkamai, pačiam kils visokių teisinių problemų.
Tai nepamatuota baimė. Negelbėjant žmogaus, jis gali mirtinai nukraujuoti, uždusti – gyvybė užges prieš mūsų akis. Čia yra tikroji problema, o ne tai, kad tu ne viską padarysi iki galo teisingai, bet stengsiesi išsaugoti žmogų“, – teigė N. Mikelionis.
Jis taip pat primena, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečeriai visuomet pasiekiami telefonu ir pasiruošę konsultuoti nuotoliu – detaliai paaiškinti, kokius veiksmus atlikti iki kol atvyks medikai.
Edukacijos, mokymai leidžia praktiškai išmokti apsaugoti nukentėjusio sveikatą, o kai kurias atvejais – netgi gyvybę. Būtent tokį šansą turės žaidynių „Palaikau pulsą“ dalyviai ir žiūrovai.
Žmogus, įgijęs pirmosios pagalbos pagrindus, ugdo pasitikėjimą savimi, gebėjimą orientuotis sudėtingose situacijose ir gauna didžiulį moralinį atlygį bei pasitenkinimą, kad gali pasitarnauti visuomenei.
Kviečia palaikyti pulsą
Gegužės 1 dieną Kauno Santakos parke pirmą kartą organizuojamos įvairių įstaigų ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Čia laukiamos darbuotojų komandos iš visos Lietuvos, norinčios varžytis praktinėse užduotyse, kaip stabilizuoti būklę, apsaugoti nuo gyvybei gresiančio pavojaus, pasitelkiant pirmosios pagalbos rinkinyje esančias priemones.
Norintieji dalyvauti varžybose turi suformuoti komandą iš 3 narių (ne daugiau kaip dvi komandos iš vienos įstaigos), išrinkti jos kapitoną. Dalyvių registracija vyksta iki balandžio 15 d. internetu: bit.ly/palaikaupulsa.
Dalyviai turės įvertinti penkias situacijas, suteikti pirmąją pagalbą, naudojantis vaistinėlių turiniu, vertintojams pateikti paaiškinimus apie atliekamus veiksmus ir jų seką. Laureatus rinks ir apdovanos specialiai sudaryta varžybų komisija.
Prasmingos edukacijos visuomenei
Kauno pilies lomoje, šalia amfiteatro, žiūrovai galės išmokti naudotis vaistinėlėse esančiomis priemonėmis, stabdyti masyvų kraujavimą, atlikti pradinį gaivinimą, naudotis defibriliatoriumi, padėti užspringusiam.
Čia pat įsikurs ir donorų lauks Nacionalinio kraujo centro paviljonas. Susirinkusieji galės apžiūrėti vienintelį šalyje masinių nelaimių logistikos automobilį. „Daugiau nei sportas“ kvies į sveikatingumo palapinę pasikalbėti apie traumų prevenciją.
Renginį organizuoja Lietuvos paramedikų asociacija, Pirmosios medicinos pagalbos mokymo centras „IRTA“ ir Lietuvos šaulių sąjunga, partneriai – Kauno miesto savivaldybė, Kauno kultūros centras, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, Nacionalinis kraujo centras bei „Daugiau nei sportas“.
