SAM nurodo, kad vykdant bandomąjį pavėžėjimo projektą, nuo kovo 1 d. savivaldybės turėjo finansuoti dalį kelionių. Tačiau atsiradus finansinių galimybių ir įvertinus gyventojų poreikius, pacientų pervežimai ir toliau bus tęsiami valstybės lėšomis iki pat bandomojo projekto pabaigos.
Per septynis bandomojo projekto mėnesius pavėžėjimo paslaugomis gyventojai pasinaudojo beveik 10 tūkst. kartų, dažniausiai į gydymo įstaigas jie buvo vežami hemodializei. Tai, pasak Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, parodo, kad paslauga reikalinga ir gyventojai noriai ja naudojasi.
„Per kiek daugiau nei pusę metų pavėžėjimo paslauga pasinaudota beveik 10 tūkst. kartų, taip greičiau pasiekiant gydymo įstaigas ir sveikatos paslaugas. (...) Kaip vieną svarbiausių atradimų įvardinčiau duomenis, jog pacientai noriai naudojasi savivaldybių gydymo įstaigų paslaugomis, jei tik yra sudaroma galimybė jas pasiekti. Tai aiškus signalas, kad pavėžėjimo paslauga savivaldybėms ir jų gyventojams reikalinga“, – teigia A. Dulkys.
Ministerija primena, kad pacientų pavėžėjimo bandomajame projekte dalyvauja 20 savivaldybių, projektas vykdomas keliais etapais: nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. pavėžėjimo paslaugomis galėjo pasinaudoti pacientai, kuriems reikia hemodializės ir transplantacijos paslaugų.
Nuo spalio 1 d. pavėžėjimo paslaugos pradėtos teikti socialiai pažeidžiamiems gyventojams, vyresniems nei 75-erių metų amžiaus.
O nuo lapkričio 1 d. paslaugos pradėtos teikti negalią turintiems pacientams, kurie negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir grįžti namo.
Per septynis bandomojo projekto mėnesius iš viso suteikta 9,2 tūkst. pavėžėjimo paslaugų, iš jų 7,8 tūkst. – inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems periodiškai būtina atlikti hemodializės procedūrą.
548 kartus pacientai buvo vežami į gydymo įstaigą specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms gauti, 212 kartų – ambulatorinėms reabilitacijos paslaugoms.
Daugiausiai pavėžėjimo paslaugų suteikta Jurbarko, Prienų, Raseinių savivaldybių gyventojams.
