Ji veikia kaip žirklės, bet molekuliniu lygmeniu, todėl „blogosios“ DNR dalys gali būti pašalintos arba inaktyvuotos.
Tikimasi, kad galiausiai pavyks visiškai atsikratyti viruso, nors dar reikia atlikti nemažai tyrimų, norint patikrinti, ar tai būtų saugu ir veiksminga.
Esami vaistai nuo ŽIV gali sustabdyti virusą, bet ne jį pašalinti.
Amsterdamo universiteto komanda, šią savaitę medicinos konferencijoje pateikusi pirmųjų rezultatų santrauką, pabrėžia, kad jų darbas tėra „koncepcijos įrodymas“ ir netrukus netaps vaistu nuo ŽIV.
Notingemo universiteto kamieninių ląstelių ir genų terapijos technologijų docentas Jamesas Dixonas patvirtino, kad tyrėjų laukia ilgas kelias.
„Reikės atlikti daug darbo, kad būtų galima įrodyti, jog šių ląstelių tyrimų rezultatai gali būti taikomi būsimai terapijai“, – sakė jis.
Kiti mokslininkai taip pat bando panaudoti „Crispr“ prieš ŽIV.
„Excision BioTherapeutics“ teigia, kad po 48 savaičių trukmės terapijos trims ŽIV užsikrėtusiems savanoriams nebuvo jokio rimto šalutinio poveikio.
Tačiau Jonathanas Stoye, virusų ekspertas iš Francis Crick instituto Londone, teigė, kad pašalinti ŽIV iš visų organizmo ląstelių, yra „labai sudėtinga“.
Pasak jo, dar kyla susirūpinimas dėl gydymo „galimo ilgalaikio šalutinio poveikio“.
„Todėl tikėtina, kad praeis daug metų, kol toks „Crispr“ technologija pagrįstas gydymas taps įprastiniu, net ir tuomet, jei bus įrodytas jo veiksmingumas“, – sakė J.Stoye.
ŽIV užkrečia ir atakuoja imuninės sistemos ląsteles, naudodamas jų pačių mechanizmus, kad sukurtų savo kopijas.
Net ir taikant veiksmingą gydymą, kai kurios ląstelės pereina į ramybės arba latentinę būseną, t. y. jose vis dar yra ŽIV DNR arba genetinė medžiaga, net jei jos aktyviai negamina naujo viruso.
Daugumai ŽIV užsikrėtusių žmonių antiretrovirusinis gydymas reikalingas visą gyvenimą. Jei jie nustoja vartoti šiuos vaistus, miegantis virusas gali vėl atsinaujinti.
Parengta pagal BBC inf.
