Neatsargiai vartojamos šios medžiagos gali tapti apsinuodijimų ar net mirties priežastimi. Anot specialistų, apsinuodijimų dažniausiai galima išvengti žinant, kur slypi pavojus, be to, labai svarbu mokėti tinkamai ir skubiai suteikti reikalingą pagalbą.
Kaip tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai, analizuojant paskutinių 5 metų apsinuodijimų statistiką, stebima puiki tendencija – maždaug dešimtadaliu sumažėjo įvairiomis medžiagomis apsinuodijusių asmenų. Apsinuodijusiems pacientams šiuo laikotarpiu suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų sumažėjo nuo 2 341 atvejo 2019 metais iki 2 091 atvejo 2023 metais.
63 proc. visų 2023 metais stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų gydytų pacientų sudarė vyrai, 37 proc. – moterys. Vidutiniškai kasmet apie 20 proc. visų apsinuodijimų sudaro vaikų apsinuodijimai. 2023 metais stacionarinėse įstaigose gydyti 467 vaikai iki 18 metų amžiaus. Dažniausiai apsinuodija vaikai iki vienerių metų ir nuo vienerių iki trejų metų.
Tai siejama su šio amžiaus vaikų elgesio ypatumais, kai jie, tyrinėdami aplinką, viską ragauja. Tokie apsinuodijimai vertinami kaip atsitiktiniai. Vyresniame amžiuje apsinuodijimų tolygiai mažėja, kol nuo 10–12 metų vėl stebima apsinuodijimų skaičiaus augimo tendencija.
Apsinuodijimų didėjimą šioje amžiaus grupėje lemia paauglystėje prasidėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, medikamentais. Tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų didžiąją dalį apsinuodijimų sudaro apsinuodijimai alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis.
Vertinant apsinuodijimus vaistais, stebimas teigiamas pokytis – kasmet apsinuodijimų vaistais mažėja (per paskutinius 5 metus sumažėjo 36 procentais). 2023 metais stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų vaistais buvo gydyti 509 pacientai. Tuo tarp 2019 metais tokių pacientų buvo 805.
Vidutiniškai 30 proc. apsinuodijusių vaistais pacientų sudarė vaikai. Dažniausiai vaikai apsinuodija vaistais, kuriuos vartoja jų tėvai ir seneliai, arba tai gali būti ir netinkamai saugomi vaikams skirti vaistiniai preparatai. Tuo tarpu suaugusiųjų apsinuodijimų vaistais aplinkybės gerokai įvairesnės: tai supainioti vaistai, išgerta netinkama jų dozė, vartojimas nesilaikant pakuotės lapelyje nurodytų saugumo reikalavimų, tyčiniai apsinuodijimai.
Apsinuodijimų vaistais struktūra pagal vaistų terapines grupes būtų tokia: didžiąją dalį sudaro apsinuodijimai psichotropiniais, antiepilepsiniais, raminamaisiais migdomaisiais vaistais ir kitais psichotropiniais vaistais, toliau būtų apsinuodijimai sisteminiais ir hematologiniais preparatais bei apsinuodijimai neopioidiniais analgetikais, antipiretikais ir antireumatiniais vaistais.
Kasmet VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius suteikia maždaug 2 700 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos įtariant apsinuodijimą arba jau įvykus apsinuodijimui.
60 proc. visų besikreipusių į minėtą VVKT skyrių yra gyventojai, likusi dalis – asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, kurie taip pat konsultuojasi įvairiais su apsinuodijimu susijusiais klausimais. Dažniausiai konsultuojama dėl apsinuodijimų vaistais, buitine chemija, grybais, pesticidais, maistu ar maisto priedais, augalais, kitomis medžiagomis. 2023 metais iš viso buvo sulaukta 2 977 skambučių.
Dėl suaugusių asmenų apsinuodijimų konsultuota 1536 kartus, dėl vaikų apsinuodijimo – 1150 kartų, tuo tarpu 41 atveju apsinuodijusiųjų amžius nebuvo nurodytas.
Labai svarbu prisiminti bendruosius pirmosios pagalbos principus apsinuodijus, kurie yra gana paprasti. Jei nuodų buvo suvalgyta, o žmogus – sąmoningas, galima sugirdyti suaugusiajam stiklinę vandens, tuo tarpu vaikui vandens kiekis apskaičiuojamas pagal kūno masę ir duodama maždaug 5 ml kilogramui kūno masės (pvz.: jei vaikas sveria 10 kg, jam reikėtų duoti išgerti apie 50 ml vandens). Jei nuodų pateko į akis, pažeistą akį būtina nedelsiant 15–20 minučių plauti po tekančiu vandeniu, pakeliant akių vokus.
Prisikvėpavus nuodingų medžiagų, pirmoji pagalba – grynas oras. Tokia būtų pirma neatidėliotina/neprofesionali pagalba iki konsultacijos su specialistu arba kol nukentėjusį žmogų apžiūrės gydytojas.
Atkreipiame dėmesį, kad prasidėjęs pavasario – vasaros sezonas susijęs su padidėjusia apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis rizika. Dažniau naudojamos trąšos, pesticidai, buitinės chemijos valymo priemonės. Siekiant išvengti apsinuodijimų šiomis medžiagomis, būtina jas naudoti taip kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose, taip pat nepamiršti naudoti siūlomas akių, kvėpavimo takų bei odos apsaugos priemones, paprasčiau kalbant, akinius, kaukes ar respiratorius, pirštines.
VVKT primena, kad visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8–5 236 20 52.) Čia dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą.
