Kai liūdesys „užrakina“ savyje
Liūdesio pastaruoju metu apstu tiek pat, kiek ir karo baimės. Liūdna, kad gyvenimas neteisingas, liūdna, kad mūsų galioje ne visi dalykai, kuriuos norėtume pakeisti, liūdna, kad greitu metu viskas kardinaliai nepasikeis.
Kai neturi galios kažką pakeisti, pvz. karo, vaiko ar tėvų ligos, savo paties ligos ar situacijos, liūdesys gali užrakinti savyje. Dalis geba atrakinti liūdesį patys, kitiems – padeda gydytojai klounai. Klounai gali suteikti bent lašą šviesos tomis sąlygomis, kurios yra dabar.
Pasak psichologės Danutės Gustaitytės, liūdesys yra jausmas, legalus ir būdingas visiems. Liūdesys su laiku praeina, o kartais „užsibūna“, tuomet yra pavojus nugrimzti į depresiją ar patirti gilius nuotaikų svyravimus. Jaučiamės kaip jaučiamės, to negalime nuneigti ar ištrinti, „nejausti“. Reikia išmokti liūdesyje išbūti, bet svarbu nepaskęsti jame.
Kaip liūdesį „atrakina“ raudona nosis?
Gydytojų klounų darbe raudona nosis tampa visrakčiu, galinčiu atrakinti daug skirtingų durų. Klounas tarsi įleidžiamas į svečius, noras kartu leistis į žaidimą – tai vaiko ar senjoro leidimas užsukti į asmeninę erdvę. Kur ta erdvė bebūtų – ligoninės palatoje ar globos namų kambarėlyje.
„Raudona nosis yra lengvumo simbolis, ji padeda atrakinti išankstines nuostatas bei jutimus ir įvyksta nuoširdus susitikimas. Gydytojai, slaugytojai, tėvai, artimieji – visi turi lūkestį išgydyti, kažką pagerinti, o tai didžiulė atsakomybė ir kartu emocinis svoris. Klounas ateina be lūkesčio, jo siekis – būti čia ir dabar, matyti ne ligą, o žmogų.
Sudėtingoje, skausmingoje situacijoje tai yra daug, nes esama realybė kardinaliai nepasikeis, bet ką gali pakeisti klounas – jauseną šią akimirką. Dabarties sekundė gali pakeisti ateities sekundę. Buvo liūdna, bet atėjo klounas ir palengvino emocinį svorį, tvyrantį ore.
Taip liūdesys tampa praeitimi. Liūdesys, nerimas, baimė – bet kokia negatyvi emocija gali būti pakeista į džiaugsmą, nuostabą, juoką, laimę. Nuoširdus dėmesys vieni kitiems, humoro prieskoniai kasdienybėje, atvirumas ir meilė – tai visiems prieinami raktai išlaisvinti liūdesio įkaitus“ – pasakoja Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno vadovė ir ilgametė aktorė.
„Užkonservuotos“ emocijos – sprogsta
„Kai per ilgai užsibūni bet kokiame jausme to pasekmė –„ užsikonservavimas“. Visai kaip su agurkais – užraugiu, paslepiu spintelės gilumoje ir pamirštu. Po kurio laiko randu stiklainį, tik jis jau sprogęs. Jei žmogus liūdesio niekaip nepaleidžia, kaupia savyje, liūdesys gali virsti pykčiu gyvenimui ar aplinkai. Gilumoje užblokuotos emocijos negali tūnoti amžinai.
Anksčiau ar vėliau žmogus pradeda sproginėti – nepritapti, kaltinti aplinką, atskirti save nuo kitų. Liūdesį patiriame visi, tik klausimas, ką su juo darome. Veikimas padeda neužstrigti. Pakeisti aplinką, pakoreguoti dienotvarkę, savanoriauti, padėti kitiems, pasirinkti kitą kelią į darbą – net mažų detalių pakeitimas kasdienybėje padeda sustiprinti jausmą, kad tai mano galioje, kad gyvenu savo gyvenimą“, – dalinasi psichologė Danutė Gustaitytė.
Emocijų higiena – būdas „neužstrigti“
Veikimas padeda neužsibūti ir judėti į priekį, o humoras padeda atrast bent lašą šviesos kasdienybėje, kad ir kokių iššūkių ji keltų. Net mažas šypsnis ar prunkštelėjimas – atpalaiduoja stresą.
Juokas ne tik masažuoja vidaus organus, juokas atlaisvina emocines įtampas ir padeda išbūti sudėtingas situacijas. Raudona nosis – simbolinis priminimas, kad šiandieną galime išgyventi su daugiau vilties. Skirdami laiko vieni kitiems, pasitelkdami švelnų humorą, rodydami meilę – kiekvienas turime „raktus“, išlaisvinančius nuo liūdesio.
Per humorą ir klounadą „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ kuria emocinį pokytį vaikų ligoninėse, senjorų globos namuose, pabėgėlių centruose. Juokas, šypsenos, džiaugsmas tampa būdu gerinti emocinę sveikatą. „Raudonos nosys“ veikia jau 14-us metus ir pradžiugino daugiau nei 200 tūkstančių Lietuvos vaikų ir senjorų.
