Taip, diskutuojama, sudarinėjamos darbo grupės, komisijos, rengiamos tvarkos, aprašai, atliekamos analizės, nuolat dalinami pažadai apie greitus pokyčius. Tačiau pacientų problemos, kurias turime spręsti, juk nėra popierinės, tad ir sprendimų popierinių bei nesibaigiančių pažadų neužtenka. Į pernelyg atsainų institucijų požiūrį bei niekaip nepadaromus darbus dėmesį savo ataskaitoje atkreipė ir Valstybės kontrolė. Norisi tikėti, jog tai prikels atsakingas institucijas iš letargo miego ir privers imtis įgyvendinti pokyčius: išspręsti vaistų trūkumo vaistinėse bei geresnio fizinio jų prieinamumo klausimą, tobulinti vakcinavimo vaistinėse tvarką, kurti realiai veikiančias farmacinės rūpybos paslaugas.
Vaistų trūkumo problema – padarykime bent tiek kiek nuo mūsų priklauso
Viešojoje erdvėje jau ne vieną mėnesį linksniuojamas vaistų trūkumo klausimas. Labiausiai ir graudina, ir kelia juoką tai, kad šį klausimą linksniuoja ir tie, kurių rankose yra visi įrankiai jam greitai išspręsti.
Tiekimo sutrikimai, sutikime, būna nulemti ir išorinių problemų, tokių kaip veikliųjų medžiagų trūkumas, logistiniai trikdžiai, išaugęs tam tikrų vaistų pasaulinis poreikis. Tačiau yra ir nemažai darbų, kurie dar nepadaryti mūsų valdžios institucijų „kieme“, kad pacientai galėtų įsigyti Lietuvos vaistinių tinkle jau esančius vaistus.
Dažnas atvejis, kai vaistininkas negali pakeisti gydytojo išrašyto vaisto kitu. Taip itin dažnai nutinka su antibiotikais. Tuomet pacientas turi grįžti pas gydytoją ir prašyti išrašyti kitą vaistą. Skaitmeniniame amžiuje tai absoliučiai nesuvokiama, juolab, kad tam spręsti yra paprastas būdas – papildyti e. sveikatos sistemą funkcionalumu, leidžiančiu asmens sveikatos priežiūros specialistui išrašant vaistą matyti, kokių vaistų vaistinėse trūksta, o kokių yra, ir pagal tai išrašyti tuos preparatus, kuriuos pacientas galės įsigyti. Kodėl tokios funkcionalumo vis dar nėra?
Kita problemos pusė – valstybinės institucijos sistemiškai nesilaiko terminų, nustatytų teisės aktuose. Sveikatos apsaugos ministerija vėluoja pasirašyti didelę dalį įsakymų dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno pasikeitimų, o Valstybinė ligonių kasa teikia duomenis likus mažiau nei parai iki tokių įsakymų įsigaliojimo. Šią problemą savo ataskaitoje išryškino ir Valstybės kontrolė. Taip gydytojai ir vaistinės nespėja susipažinti su patikslintais kainynais, atnaujinti duomenų̨ informacinėse sistemose, tokie „paskutinės minutės“ pakeitimai prisideda prie to, kad vaistų nespėjama užsakyti laiku ir jų pristatymas į vaistines vėluoja.
Galime lengvai įsivaizduoti, kokios pasekmės būtų verslui ar gyventojams, jei jie nesilaikytų įstatymuose numatytų terminų ir savo pareigas vykdytų nuolat vėluodami. Tuo tarpu nesilaikant terminų valstybinėms institucijoms niekas negresia, tik tai, kad visi likusieji turi verstis per galvas, įgyvendindami neįgyvendinamus dalykus.
Farmacinės rūpybos vaistinėse vis dar nėra
Jau keletą metų kalbama, kad itin vertinga visuomenei būtų receptinių vaistų pratęsimo vaistinėse paslauga. Asmens sveikatos priežiūros specialistams sumažėtų rutininių darbų, sutrumpėtų pacientų eilės, o pacientai, kurie ilgai vartoja tuos pačius vaistus, juos prižiūrinčiam gydytojui sutikus, receptą galėtų pratęsti vaistinėje ir iš karto gauti reikiamą vaistą.
Yra prošvaisčių, kad šiemet kalbos pagaliau baigsis ir vaistinėse atsiras recepto pratęsimo galimybė. To tikimės kiek abejodami, nes turime patirties, kuomet farmacinė paslauga taip ir liko tik popieriuose. Dar 2016 m. buvo reglamentuota farmacinės rūpybos paslaugą įkvepiamuosius vaistinius preparatus vartojantiems pacientams, vaistinės tam ruošėsi, įrengė kabinetus, tačiau neproporcingi reikalavimai ir nepakankamas asmens sveikatos priežiūros specialistų informavimas lėmė, kad paslauga taip ir liko tik popieriuje.
Lygiuojamės į Europos Sąjungos (ES) šalis, tad ir šis, receptų pratęsimo klausimas, neturėtų būti išimtis. Jei norime gerinti gyventojų sveikatos rodiklius, turime kurti sistemą, kur pacientai vaistinėse galėtų naudotis platesnėmis farmacinės rūpybos paslaugomis.
Ar pasieksime ES vaistinių skiepijimo galimybes?
Šiandien vaistinėse galima pasiskiepyti nuo gripo, erkinio encefalito ir pneumokokinės infekcijos. Besiskiepijančių vaistinėse kiekvienais metais vis daugėja, o tuo pačiu daugėja ir klausimų, kodėl vaistinės skiepija tik šiomis vakcinomis ir kodėl vaistinėse negalima paskiepyti vaikų nuo 12 metų.
Tenka sutikti, kad vakcinacijos plėtra vaistinėse gerokai per lėta. Ir ne vaistinės čia „stabdo“, o vėlgi – atsakingos institucijos. Vaistinės ruošiasi, investuoja į skiepų kabinetus, kuria reikiamas sąlygas, kad pacientams galėtų pasiūlyti kuo patogesnę vakcinaciją, tačiau trūksta leidimo skiepyti ne vien nuo trijų, bet ir nuo kur kas daugiau kitų ligų. Vaistinėms turėtų būti suteikta galimybė skiepyti taip vadinamais kelioniniais skiepais, dėl kurių gyventojai nuolat teiraujasi vaistininkų: vidurių šiltinės, choleros, hepatito A, hepatito B, pasiutligės, difterijos, stabligės, kokliušo ir kitais. Nuo šių ligų vaistinėse jau seniai galima pasiskiepyti Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Portugalijoje ir kitose šalyse.
Kitas svarbus klausimas – šiuo metu rizikos grupėje esantys pacientai nuo gripo ar pneumokokinės infekcijos vaistinėse negali pasiskiepyti nemokamai, nors asmens sveikatos priežiūros įstaigose – gali. Valdžia nuolat skelbia, kad kuo daugiau gyventojų, ypač esančių rizikos grupėje, turėtų pasiskiepyti, tad kodėl iki šiol nesudaromos sąlygos tokiems pacientams valstybės kompensuojamą vakcinaciją atlikti vaistinėse?
Išnaudokime specialistų kompetencijas gyventojų sveikatinimui
Visi suprantame, kad asmens sveikatos priežiūra turi būti arčiau gyventojų tam, kad reikalingas paslaugas ir vaistus žmonės gautų greičiau. Vis tik Valstybė kontrolė savo ataskaitoje atkreipia dėmesį, kad fizinis vaistų prieinamumas pacientams yra nepakankamas. Ši problema turi keletą sluoksnių, vienas jų – farmacijos srities specialistų rengimas ir jų kompetencijų įdarbinimas.
Kalbant apie būsimų vaistininkų rengimą, valstybė turėtų skirti didesnį finansavimą, kurio prašoma jau ne vienerius metus. Tiesa, praėjusiais metais vaistininko studijoms buvo papildomai skirta 11 valstybės finansuojamų vietų, bet tai žymiai mažiau nei rinkos poreikis ir universitetų galimybės.
Taip pat pasigendame sprendimų, daugiau įgalinančių farmakotechnikus. Nuo praeitų metų uždraudus jiems dirbti vaistinėse su nuotoline vaistininko priežiūra vaistinėse, ne tik užsidarė 34 vaistinės, bet ir 4500 valandų per savaitę sutrumpėjo bendras visų vaistinių darbo laikas, tad viską sudėję turime 64 nebedirbančias vaistines.
Farmakotechnikai turi išsilavinimą, kompetencijas ir įgūdžius, kuriuos būtų galima įdarbinti kitoms funkcijoms atlikti. Juk siaurinant funkcijas vienur, niekuo nekainuoja pagalvoti apie kitų funkcijų priskyrimą šiems specialistams. Pavyzdžiui, ES šalyse farmakotechnikai skiepija pacientus, kuriuos prieš tai pakonsultuoja vaistininkas. Aukštoji mokykla, šiuo metu ruošianti farmakotechnikus, rengia ir slaugytojus, tad būtų nesudėtinga suteikti papildomą kvalifikaciją farmakotechnikams, reikia tik sprendimų valstybės institucijose. Gana matuoti, atėjo metas kirpti.
Tad labai laukiame valstybinių institucijų reakcijos į Valstybės kontrolės audito ataskaitą dėl vaistų prieinamumo gyventojams bei konkrečių įsipareigojimų, ką, kada ir kaip ruošiamasi tobulinti. Tikimės tai išgirsti jau šį mėnesį tiek Seimo Audito, tiek Seimo Sveikatos reikalų komitetuose.
