„Mūsų visuomenė tampa vis brandesnė ir išreiškia palaikymą organų ir audinių donorystei. Visada sakau – kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Aš turiu donoro kortelę, esu kraujo donorė, esu kaulų čiulpų registre, todėl didžiuojuosi ir žaviuosi žmonėmis, kurie pradeda nuo savęs. Turime gyventi ir džiaugtis gyvenimu, mokėti dalintis, atjausti net tada, kai mūsų gyvenimas dūžta...“, – sako NTB vadovė Audronė Būziuvienė.
2/3 apklaustųjų, netekę artimojo, ryžtųsi išgelbėti iki 7 gyvybių
Mūsų sprendimas tarti „taip“ organų ir audinių donorystei gali išgelbėti net 7 gyvybes. Transplantacijos įstatymas reglamentuoja, kad kiekvienas 18-os metų sulaukęs šalies pilietis gali išreikšti savo valią po mirties tapti donoru ir gauti Donoro kortelę.
Sutikimą galima užpildyti internetu arba Nacionaliniame transplantacijos biure, per renginius, kuriuose dalyvauja biuro darbuotojai, taip pat – vaistinėse, pas šeimos gydytojus, kraujo centre.
Tais atvejais, kai miręs asmuo nebuvo išreiškęs savo valios, klausiama jo artimųjų. Priimti tokį svarbų sprendimą sunkią akimirką tikrai nėra lengva. Vis dėl to, net 66 procentai 2023-iųjų pabaigoje vykusios apklausos respondentų sutiktų dovanoti mylimojo organus šiam nepasirašius sutikimo.
Prieš keletą metų tokių buvo vos 53 procentai. Nežinodami artimojo valios jo organų donorystei nesutiktų dovanoti 20 procentų apklaustųjų – prieš dvejus metus buvo net 10 procentų daugiau.
Savo nuomonės šiuo klausimu teigė neturintys vos 14 procentų apklausos dalyvių – prieš dvejus metus tokių buvo gerokai daugiau, net 26 procentai apklaustųjų.
Pritarimą lemia donorystės prasmės suvokimas
Minimoje apklausoje gyventojų taip pat buvo klausiama, kokie veiksniai labiausiai lemtų žmogaus apsisprendimą pritarti organų donorystei. 43 procentai respondentų pažymėjo, kad tai yra donorystės prasmės suvokimas, dar 19 procentų atsakė, kad – pasitikėjimas gydytoju.
Apklausa atsklaidė, kad tik 18 procentų gyventojų mano, kad apsisprendimą pritarti organų donorystei lemtų, perėjimas prie numanomo organų ir audinių donorystės modelio, kurios esmė – visi žmonės laikomi potencialiais donorais, jei nepareiškė tam prieštaravimo.
„Galima apibendrinti, kad švietimas ir komunikacija atlieka svarbų vaidmenį, leidžiantį visuomenei suvokti donorystės prasmę ir lemiantį apsisprendimą pritarti organų donorystei. Šiuo keliu ir eina organų donorystės ir transplantacijos srityje pirmaujančios šalys. Štai prieš porą metų donorystėje lyderiaujanti Ispanija vykdė apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad nuolatinio švietimo ir komunikacijos dėka organų ir audinių donorystei pritaria per aštuoniasdešimt procentų asmenų, nors tik 28 proc. žino, koks jos modelis yra šalyje“, – apklausą apibendrina A. Būziuvienė.
Apklausa trumpai
– Organų donorystei pritaria 83 proc. apklaustųjų: 44 proc. – pritaria, 39 proc. – greičiau pritaria.
– 66 proc. respondentų sutiktų donorystei dovanoti mirusio artimojo organus, jei būdamas gyvas jis nebuvo pasirašęs sutikimo ir nebuvo pareiškęs nuomonės šiuo klausimu: 31 proc. – sutiktų, 35 proc. – greičiau sutiktų.
– Dažniausiai apklaustųjų apsisprendimą pritarti organų donorystei lemtų donorystės prasmės suvokimas (43 proc.) ir pasitikėjimas gydytoju (19 proc.).
Per praėjusius metus Lietuvoje buvo užregistruotas 131 potencialus donoras ir net 71 šeima, nepaisant netekties skausmo, sutiko savo artimųjų organus ir audinius dovanoti transplantacijai. Atlikus reikiamus medicininius tyrimus 54 donorai tapo efektyviais – tai yra bent vienas organas ar audinys buvo paimtas transplantacijai. Iš viso mūsų šalyje per praėjusius metus buvo atlikta 450 audinių ir organų transplantacijų, suteikusių viltį pasveikti ir gyventi.
Šiuo metu donorinių organų ir audinių laukia kiek daugiau kaip 300 žmonių – iš jų j tame skaičiuje 9 yra vaikai. Sutikimą po mirties tapti donorais yra išreiškę daugiau kaip 47 tūkstančiai Lietuvos gyventojų.
Kiekvienas galime pasakyti savo nuomonę: https://ntb.lt
