Pirmieji simptomai išdavę Janinos ligą – pasikeitusi išmatų spalva. Pastebėjusi šį simptomą, ji nedelsdama nuvyko pasikonsultuoti su gydytoja. „Be to, vargino rankų, nugaros niežėjimas. Įtariau, kad gali būti kokia nors kepenų liga. Galiausiai tą patvirtino atliktas kepenų rodiklių tyrimas, kurio nukrypimai buvo labai dideli“, – prisimena moteris.
Kauno klinikose atlikus išsamius sveikatos būklės tyrimus, paaiškėjo, kad Janinai nustatytas pirminis bilijinis cholangitas jau išsivysčiusios kepenų cirozės stadijoje su visomis galimomis kepenų cirozės komplikacijomis ir kepenų funkcijos nepakankamumu. Pasak doc. dr. I. Valantienės, tai reta, lėtinė uždegiminė, progresuojanti kepenų liga, išsivystanti dėl imuninės smulkių kepenų latakėlių pažaidos.
„Laiku nediagnozavus ligos ir nepaskyrus medikamentino gydymo, pažaida progresuoja, ilgainiui vystosi kepenų audinio fibrozė, kepenų cirozė su įvairiomis grėsmingomis gyvybei komplikacijomis, lydinčiu kepenų funkcijos nepakankamumu, – pabrėžia skyriaus vadovė. – Tada lieka vienintelis gydymo metodas – kepenų transplantacija.“
Paaiškėjus diagnozei, pacientei pradėtas taikyti specifinis medikamentinis gydymas. Nepaisant šio gydymo, Janinai liga progresavo, atsirado kraujavimai iš stemplės venų varikozinių mazgų, kartojosi hepatinės encefalopatijos epizodai. Taip pat kaupėsi skystis pilve, nepasiduodantis medikamentiniam gydymui, todėl išbandžius visas konservatyvias gydymo galimybes, pacientę nuspręsta įtraukti į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.
„Gydytoja pasiūlė įtraukti į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Nedvejodama sutikau, nes supratau, kad tokiu būdu laimėsiu laiko gyvenimui“, – atvirauja moteris.
Pacientės būklė, laukiant kepenų transplantacijos, sparčiai blogėjo. Lemtingojo skambučio ji sulaukė pralaukusi 11 mėnesių, pusę aštuonių vakaro. Tuo metu pacientės būklė buvo ypatingai sunki. „Pasimečiau, gydytojos paklausiau, ar nesuklydo ir tikrai dabar. O tada iš karto paskambinau dukrai, kad atvežtų mane į Kauno klinikas“, – pasakoja Janina.
Kepenų transplantacija dėl pacientės sunkios būklės buvo sudėtinga, ją atliko prof. Žilvinas Dambrauskas ir prof. Albertas Daukša, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojai. „Kita vertus, pooperacinis laikotarpis buvo sklandus, pacientė greitai sveiko, jai nepasireiškė jokios komplikacijos, – sako doc. dr. I. Valantienė. – Šiandien džiaugiamės prisidėję prie sėkmingo pacientės grįžimo į gyvenimą.“
Dabar Janina mėgsta leisti laiką su savo anūku ir jau priprato jaustis puikiai. „Labai dėkoju visiems medikams, ypatingai gydytojams chirurgams už atliktą sudėtingą operaciją, gydytojai gastroenterologei Editai Kiudelienei už priežiūrą ir kitiems gydytojams, slaugytojams ir visiems prisidėjusiems prie mano sveikatos“, – šypsosi moteris.
Docentė priduria, kad diagnozavus pirminį bilijinį cholangitą ir paskyrus medikamentinį gydymą net pradinėse kepenų cirozės stadijose ligą galima sukontroliuoti, tačiau jei atsirado ar progresuoja kepenų funkcijos nepakankamumas o kartais vargina nepakenčiamas niežulys, ilgainiui vienintelis gyvybę gelbstintis gydymo metodas – kepenų transplantacija.
Atlikus ją, pacientų, sergančių šia liga, išgyvenamumas penkerių metų laikotarpyje siekia daugiau nei 85 proc.
„Kepenų transplantacija visada yra iššūkis visiems: pacientui, jo artimiesiems ir visai dirbančiųjų komandai. Niekada neleidžiu užmiršti sau ir visada primenu kitiems, kad po kiekvienu atliktų transplantacijų skaičiumi slypi žmogus ir jo istorija“, – primena doc. dr. I. Valantienė.
Kauno klinikos – vienas iš dviejų medicinos centrų Lietuvoje, kuriame atliekamos kepenų persodinimo operacijos. Pastaraisiais metais čia atliekamas rekordinis skaičius kepenų transplantacijos operacijų: 2021-aisiais atlikta net 16, 2022-aisiais 19-ka, 2023-aisiais 14-ka, o šiais metais atlikta viena kepenų transplantacija.
