Vaistų saujos nepadėjo
„Esu vis dar darbingas vyras, tėvas ir senelis, kurį 2011 metais pakirto širdies ir kraujagyslių liga. Nuo tada gyvenu su nuolatiniu palydovu – aukštu cholesteroliu. Po dviejų stentavimo procedūrų kurį laiką jaučiausi geriau, bet po kelių metų sveikata vėl suprastėjo. 2021 metais patyriau infarktą“, – ministrui Arūnui Dulkiui ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams adresuotame laiške rašo vilnietis Kęstutis.
Jis tęsė, kad sveikatos problemos yra aukšto cholesterolio pasekmė.
„Gydytojai sakė, kad pageidautinas cholesterolio lygis kraujyje yra mažiau nei 5 mmol/l, o mano cholesterolio rodmuo siekdavo apie 7,6 mmol/l. Kartais pavykdavo šį rodiklį „numušti“ iki 6 mmol/l, tačiau tik geriant vaistus saujomis. Gerdamas įprastus vaistus tiesiog rizikavau patirti dar vieną infarktą.
Nuo cholesterolio pradėjau naudoti inovatyvius leidžiamus vaistus. Cholesterolio rodmuo vėl nukrito ir man nebereikia gerti dešimčių skirtingų vaistų“, – rašė Kęstutis.
Vyras paaiškino, kodėl nusprendęs paviešinti savo istoriją, kreiptis į politikus ir žiniasklaidą.
„Rašau, nes jau ilgą laiką matau, kad pacientų pagalbos šauksmai yra ignoruojami. Injekcijos, kurias dabar vartoju, yra bene vienintelis būdas sumažinti cholesterolį ir „pabėgti“ iš nelemtos rizikos grupės. Tačiau problema slypi ne pačiuose vaistuose ar jų prieinamume, o jų kainoje, jie tikrai yra nepigūs, bet šie vaistai kompensuojami Latvijoje, Estijoje, kitose Europos šalyse, tačiau Lietuvoje jų kompensacija neegzistuoja, o apie tai net nekalbama. Kodėl?“, – laiške klausė Kęstutis.
Paprašytas patikslinti, vilnietis lrytas.lt nurodė pirmaisiais metais už inovatyvių vaistų gydymo kursą paklojęs 5400 eurų, o antraisiais perpus mažiau – 2700 eurų.
„Kol dar dirbu ir uždirbu, galiu sau leisti sumokėti už vaistus daugiau nei vidutinį atlyginimą, kad galėčiau leisti laiką su savo žmona, vaikais, anūkais, nueiti į kino teatrą, pasivaikščioti parke ir apskritai gyventi Tačiau turėjau daugybę artimųjų, draugų, kurie žinojo, kad šie vaistai gali padėti pagerinti jų sveikatos būklę. Deja, jie jų neįpirko, bet savo nuomonės pasakyti nebegali, nes jau, pavadinkime, „išėjo“.
Tuo pačiu norėčiau kreiptis į valstybę valdančius asmenis ir žmones, atsakingus už šį sprendimą. Šiai dienai aš negaliu suprasti, kodėl jis dar nėra priimtas. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra ženkliai trumpesnė negu moterų, o dauguma vyrų (sakau tai remdamasis tiek asmeniniais išgyvenimais, tiek statistika) miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu valstybei iš tiesų rūpi šalies gyventojų sveikata, gyvybę išgelbėjantys vaistai negali būti nepasiekiami.
Tikiuosi, kad šis sprendimas bus apsvarstytas ir žmonės, kurie kiekvieną dieną privalo gyventi lyg savo paskutinę, turės išeitį. Lietuvos Respublikos Seimo nariams norėčiau palinkėti, kad niekada netektų atsidurti tokioje situacijoje, kuomet nėra jokios kitos išeities ir esi priverstas kas mėnesį mokėti pinigus vien tam, kad galėtum gyventi. Gerbiami Seimo nariai, įsivaizduokite, kaip Jūs jaustumėtės, jeigu kiekvieną kartą atsisveikindami su savo vaikais ar anūkais turėtumėte galvoti, kad matote juos paskutinį kartą“, – atvirą laišką baigė Kęstutis.
Reikalingas tūkstančiams, įsigyti pajėgia tik vienetai
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė Jelena Čelutkienė teigia, kad sunku pasakyti, kokiam skaičiui Lietuvos gyventojų galėtų būti reikalingi inovatyvūs vaistai cholesterolio kiekiui mažinti.
„Viena mūsų problemų – neturime duomenų, nes nėra registrų. Turėtų būti registras žmonių, kurie serga aterosklerotine kraujgyslių liga – tiek širdies, tiek smegenų, tiek periferinių arterijų“, – lrytas.lt paaiškino J.Čelutkienė.
Pasak jos, tuomet būtų aišku, kokiam pacientų skaičiui šiuo metu kompensuojami vaistai, skirti cholesterolio mažinimui, neduoda norimo rezultato.
Lietuvoje inovatyvų gydymą tikslingai skirti būtų galima 5–7 tūkst. gyventojų, svarstė gydytoja kardiologė.
Kokia tvarka inovatyvūs vaistai gyventojams skiriami Latvijoje ir Estijoje?
„Jie irgi neturi registrų, bet tam tikrais kriterijais apribojo pacientų grupę, kuriai vaistas būtų kompensuojamas“, – teigė J.Čelutkienė.
Pasak jos, vaistas galėtų būti kompensuojamas tiems, kurių aukštas cholesterolio kiekis kraujyje yra susijęs su paveldėjimu. Šiems žmonėms gresia patirti infarktą arba anksčiau su šiuo pasauliu atsisveikinti dėl širdies ir kraujagyslių ligos.
J.Čelutkienė svarstė, kad remiantis Kauno ir Vilniaus gydymo centrų patirtimi, galėtų būti iki 30 pacientų, kurie už inovatyvų vaistą pajėgia mokėti iš savo kišenės.
„Jie supranta naudą ir nori tais vaistais naudotis“, – sakė gydytoja kardiologė.
SAM: vertinama, ar vaistus kompensuoti tikslinga
Lrytas.lt kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) su prašymu pakomentuoti Kęstučio situaciją. SAM pateiktame atsakyme pažymima, kad laiške nėra nurodomas konkretus vaistas, tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra gavusi paraiškas ir šiuo metu atlieka dviejų cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančių vaistų – inklirisano (Leqvio) ir evolokumabo (Repatha) – sveikatos technologijų vertinimą.
Speciali komisija, gavusi VVKT rekomendaciją, priims sprendimą, ar minėtus vaistus kompensuoti yra tikslinga.
SAM atstovai taip pat pabrėžė, kad norint priimti sprendimą dėl vaisto kompensavimo, būtina atlikti sudėtingą jo vertinimo procesą.
„Kad naujas vaistas, o tiksliau, nauja veiklioji medžiaga patektų į kompensavimo sistemą ir būtų įtraukta kompensavimo sąrašus, vaisto VVKT turi pateikti paraišką, kurioje nurodoma klinikinė ir ekonominė informacija apie vaistą. Pareiškėjais gali būti ne tik vaistų registruotojai, bet ir gydytojų draugijos, pacientams atstovaujančios organizacijos ar visi išvardyti asmenys kartu.
Priėmus paraišką, atliekamas sveikatos technologijos, susijusios su vaistinių preparatu, vertinimas (STV). Tai sudėtingas procesas, apimantis ir klinikinės, ir ekonominės vaisto naudos nustatymą. Kartu įvertinamos ir būsimos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos, reikalingos naujam vaistui kompensuoti, šią informaciją teikia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).
STV vertinimas baigiamas, surašant išvadas ir rekomendaciją, ar tikslinga naują vaistą kompensuoti. Ši rekomendacija pateikiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytai Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai, kurią sudaro valstybės institucijų (Sveikatos apsaugos ministerijos, VLK), universiteto ligoninių, gydytojų specialistų ir pacientų organizacijų atstovai.
Komisija, įvertinusi pateiktą rekomendaciją, o taip pat pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų organizacijų nuomones dėl siūlomo kompensuoti vaisto, prognozuojamas vaisto kompensavimo iš PSDF biudžeto išlaidas ir jų valdymo būdus, ligos, kuriai siūloma kompensuoti vaistą, gydymo prieinamumą, ligos pobūdį ir kitus svarbius veiksnius, priima sprendimą kompensuoti ar nekompensuoti vaistą“, – rašoma SAM komentare.
