Nutukimas, cukrinis diabetas, vėžys: ar įmanoma nutraukti ligų grandinę?

Tarp nutukimo ir cukrinio diabeto egzistuoja glaudus ryšys: 90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinė cukrinio diabeto priežastis. Paveldimumas taip pat turi įtakos cukriniam diabetui vystytis, tačiau daug svarbiau už paveldimumą yra tai, kaip žmogus elgiasi kiekvieną dieną: ką valgo, kaip valgo ar skiria pakankamai dėmesio fiziniam aktyvumui, ar stengiasi išvengti stresinių situacijų, ar pats nesukuria papildomo streso sau ir kitiems.

Nacionalinio vėžio instituto tinklalapyje rašoma, kad Europos gyventojų, besilaikančių sveikos gyvensenos ir vėžio prevencijos rekomendacijų, vėžio rizika yra apie 18 proc. mažesnė negu gyventojų, kurių gyvenimo būdas ir kūno svoris šių rekomendacijų neatitinka. Šiandien žinoma, kad nutukimas didina net 18 vėžio rūšių (storosios žarnos, stemplės, krūties ir kiaušidžių, ypač moterims po menopauzės, taip pat gimdos ir gimdos kaklelio, tulžies pūslės, inkstų, leukemijos, prostatos ir kt.) išsivystymo riziką.

Nutukimas diagnozuojamas, kai kūno masės indeksas (KMI) yra daugiau kaip 30 kg/m2. Kuo didesnis KMI, tuo didesnė vėžio rizika. Riebalinis audinys yra hormoniškai aktyvus, o išskiriami hormonai veikia ir keičia ląstelių gyvavimo ciklą. Be to, kai kurios toksinės medžiagos kaupiasi riebaluose. O ir netinkama mityba, dėl kurios žmogus ir nutuko, taip pat veikia kancerogeniškai (vėžio išsivystymą skatinančiai).

Nutukę žmonės ne tik dažniau serga onkologinėmis ligomis, bet ir jų gydymo rezultatai būna prastesni. Žmonės, kurių KMI 30–35 kg/m2, tris kartus dažniau miršta nuo vėžio negu pacientai, kurių KMI yra 20–25 kg/m2.

Kepenys ir kasa – pagrindiniai organai, kurių medžiagų apykaita labiausiai kinta susirgus cukriniu diabetu. Tai lemia, kad sergantieji cukriniu diabetu dažniau suserga ir kepenų bei kasos vėžiu. Be to, naujausi duomenys atskleidžia, kad cukrinis diabetas didina tokių vėžio rūšių, kaip storosios žarnos, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos gleivinės, krūties, Hodžkino limfomos riziką. Pagrindiniu vėžio išsivystymo veiksniu, sergant cukriniu diabetu, laikoma hiperinsulinemija, t.y. padidėjęs insulino kiekis kraujyje. Tai skatina organizmo ląstelių dalijimąsi, tarp jų ir vėžinių. Cukrinis diabetas, kaip ir nutukimas, didina ne tik onkologinių ligų riziką, bet ir lemia blogesnę ligos prognozę, didesnį mirštamumą nuo jų.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama mitybos įtakai. Viena vertus, galima pasirinkti sveikus produktus. Kita vertus, produktai gali veikti priešingai, t.y. skatinti onkologines ligas ar tukinti. Šiandien jau pakanka įrodymų, kad perdirbti mėsos produktai priskiriami prie pirmos grupės kancerogenų, o raudonos mėsos produktai – prie antros grupės kancerogenų – aršiausių junginių, didinančių onkologinių ligų riziką, o jau susirgus – skatinančių onkologinių ląstelių vystymąsi. Gausus sočiųjų riebalų (gyvulinės kilmės ir perdirbtų augalinės kilmės produktų), paprastojo cukraus vartojimas nerekomenduojamas tiek sergant vėžiu, tiek cukriniu diabetu, tiek siekiant šių ligų išvengti.

Svarbu žinoti ne tik kokie produktai didina vėžio ar kitų lėtinių ligų riziką, bet ir kokie jų šią riziką mažina, turi saugojantį, tausojantį efektą. Vis garsiau diskutuojama apie mitybą, kaip ligų prevencijos veiksnį. Prevenciją ir geresnį ligų valdymą, sveikimą galima pasiekti, jei į kasdienės mitybos racioną įtrauksime produktus, turinčius visą spektrą oksidacinį stresą mažinančių junginių, polifenolių, beta gliukanų (natūralūs imunomoduliatoriai), mikroelementų, vitaminų, jei maistas pasižymės baltymų įvairovę, ląstelienos gausa, turės sveikųjų riebalų. Naudinga vartoti vaisių ir daržovių, nes juose gausu polifenolių. Kuo daugiau spalvų daržovių vartojama, tuo daugiau įvairių medžiagų gaunama.

Svarbiausios mitybos taisyklės, tinkančios visiems besirūpinantiems savo sveikata, yra vadovautis sveikos subalansuotos mitybos rekomendacijomis, vengti kūno svorio didėjimo. Sergantieji cukriniu diabetu turėtų atkreipti dėmesį į produktų glikemijos indeksą, kuris parodo kokiu greičiu, kiek ir kuriam laikui pakyla gliukozės kiekis kraujyje. Šiems žmonėms rekomenduojama rinktis žemesnio glikemijos indekso produktus.

Taip pat svarbu žinoti, kad sveika dideliais kiekiais valgyti daržoves, tačiau vaisius reikėtų vartoti saikingai, ypač sergant cukriniu diabetu. Nes vaisiai turi dviejų rūšių cukraus – gliukozės ir fruktozės, ir skirtingi vaisiai pasižymi skirtingų glikemijos indeksu. Kai kurie jų, pavyzdžiui, bananai, vynuogės, džiovinti vaisiai, vaisių sultys, turi aukšta glikemijos indeksą, todėl sergantiesiems cukriniu diabetu gali sukelti staigų cukraus kiekio kraujyje didėjimą.

Jeigu dėl ligos, organizmo būklės, nevisavertės dietos ar kitų priežasčių nustatomas tam tikrų medžiagų trūkumas visuomet yra galimybė mitybą papildyti vertingomis medžiagomis. Svarbu, žinoti, kokių reikia ir kaip jas vartoti, kad būtų nauda organizmui.

Vaisiai, daržovės, augalinis maistas, grūdinės kultūros, sėklos, riešutai turi antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais. Sergant cukriniu diabetu padidėja laisvųjų radikalų gamyba, jie pažeidžia fermentų sistemas, ląstelių funkcijas. Todėl natūralūs (augalinės kilmės) antioksidantai, pavyzdžiui, polifenoliai yra svarbus mitybos papildymas sergant cukriniu diabetu. Šiems pacientams antioksidantų nauda pasireiškia mažinant galimų komplikacijų riziką, saugant kraujagysles, saugant nuo vėžio.

Per pastaruosius du dešimtmečius atlikti tyrimai rodo, kad polifenoliai iš dažinės ciberžolės – kurkuminoidai – gali padėti palaikyti normalią kepenų, virškinimo sistemos veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį, bei cholesterolio lygį kraujyje. Kurkuminas taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, kas itin svarbu vėžio profilaktikai. Kitas plačiai tyrinėjamas polifenolis resveratrolis irgi pasižymi apsauginiu poveikį nuo laisvųjų radikalų. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad resveratrolis padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Renkantis maisto papildą specialistai pataria atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: sudedamąsias dalis, jų kiekius, kilmę (natūraliai esantys gamtoje ar sintetiniai), gamybos formą ir gamybos technologiją, kurį užtikrina veikliųjų medžiagų pasisavinimą (bioprieinamumą). Nes, pavyzdžiui, kurkuminas ir resveratrolis – išskirtiniai polifenoliai, tačiau mokslas įrodė, kad pakliuvę į skrandį ir žarnyną su maistu, kaip prieskoniai pasisavina blogai .Tokiu atveju ir mokslo pagrįstos naudos tikėtis neverta.

Tačiau Lietuvos mokslininkai atsižvelgė ir į prasta polifenolių pasisavinimą, ir į tai, kad vienas kurkuminas organizme išlieka trumpai. Jiems pavyko pagerinti kurkumino pasisavinimą , stabilumą, ilgiau išlaikyti organizme, sukūrus jo junginį kartu su resveratroliu vienoje skystoje formoje, pasitelkus efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol®, grįstą mikrokapsuliavimo pagrindu. Mikrokapsulė – tai vitaminų, mineralų ir augalinių ekstraktų pernašos sistema, kuri: