Remiantis tarptautiniu W.A.I.T. 2022 tyrimu, Lietuvoje naujo vaisto įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašus vidutiniškai užtrunka 536 dienas. Palyginimui, Vokietijoje – 47.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl mūsų šalies pacientams inovatyvūs vaistai prieinami gerokai vėliau – nepakankamai efektyviai veikiantys STV procesai. Pacientus vienijančios organizacijos viliasi, kad kitąmet startuosiantis jungtinis vaistų vertinimas pagerins esamą situaciją.
„Daliai vėžiu susirgusių pacientų galimybė gydytis inovatyviais vaistais yra kritiškai svarbi, nes naujausi mokslo pasiekimai lenktynėse prieš vėžį leidžia laimėti laiko. Todėl būtina užtikrinti, kad priimant sprendimus dėl naujų vaistų kompensavimo, STV procesas veiktų tinkamai, neužkirsdamas kelio pacientams laiku gauti jiems tinkamiausią gydymą bei sumažintų ligos naštą“, – teigia Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė.
Ji taip pat pastebi, kad dėl STV procesų neefektyvumo nukentėjo ir tikslinių vaistų kompensavimui būtinų lėšų planavimas. Vienas iš to pavyzdžių – krūties vėžiu sergančių pacienčių situacija. Pasak POLA direktorės, šią onkologinę ligą gydyti reikalingų vaistų prieinamumas Lietuvoje tesiekia vos 35 proc. Tuo tarpu Lenkijoje šis rodiklis – 62 proc., Bulgarijoje – 83 proc.
Apskrito stalo diskusijoje – užsienio ekspertų pastebėjimai
Siekiant Lietuvos sveikatos sistemos dalyviams išsamiau pristatyti laukiančius pokyčius bei apžvelgti, kaip jiems ruošiasi kitos valstybės, kovo 1-ąją Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) ir Gydytojų klinikinių farmakologų asociacija (GKFA) organizavo apskrito stalo diskusiją.
Joje dalyvavo ne tik Lietuvos valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir farmacijos įmonių atstovai, bet ir užsienio ekspertai. Vienas jų – Utrechto universiteto Nyderlanduose profesorius Wimas Goettschas – yra sukaupęs ilgalaikę patirtį tiek europinio jungtinio vertinimo modelio kūrime, tiek ir pasiruošime jį įgyvendinti.
„Pagal dabar galiojančią tvarką, ar vaistas gali patekti į Europos rinką, vertina Europos vaistų agentūra. Kai ji užregistruoja vaistus, atsakingos kiekvienos šalies institucijos atlieka nacionalinio lygmens vertinimą ir sprendžia dėl jų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus“, – pastebi prof. W. Goettschas.
Anot jo, toks modelis sukuria didelius netolygumus tarp ES šalių, mat privalomų nacionalinio lygmens procesų tempas šalyse iš esmės skiriasi.
„Vertindami duomenis matome, kad skirtingose ES valstybėse procesų trukmė skiriasi kartais, o nuo to visų pirma nukenčia pacientai, nesulaukiantys naujausio gydymo laiku. Įvedant vieningą klinikinio vertinimo sistemą, siekiama sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir paraiškų vertintojams bei užtikrinti sklandesnius ir efektyvesnius procesus visose bendrijos narėse“, – teigia prof. W. Goettschas.
Ekspertas taip pat akcentuoja, kad bendras paraiškų vertinimo modelis užtikrins gerųjų praktikų keitimąsi tarp skirtingų šalių. Pasak jo, taikant bendras metodikas, ES valstybės galės sutelkti žmogiškuosius išteklius, dalintis sukaupta patirtimi ir duomenimis.
Siekiant proveržio – reikalingas dialogas
Kaip teigia IFPA direktorė Jūra Smilgaitė, paruošiamasis STV sureguliavimo ES mastu etapas vyksta jau nuo 2022 m. Anot jos, siekdama užtikrinti sklandžius procesus, šiuo laikotarpiu Lietuvos farmacijos industrija aktyviai leidosi į dialogą su kitais sveikatos sistemos dalyviais.
„Lietuvos sveikatos sistemos laukia didelis pokytis, kuris gali sukurti proveržį. Tačiau tam, kad šalyje kuo didesne apimtimi būtų perimtos ir įgyvendintos gerosios praktikos, artėjančiam jungtiniam vertinimui būtina ruoštis iš anksto, o to neatsiejama dalis – intensyvus dialogas tarp pareiškėjų ir paraiškų vertintojų“, – sako J. Smilgaitė.
Perėjimą prie jungtinio vertinimo modelio numatoma įgyvendinti keliais etapais. Kitąmet pradedant nuo onkologinių vaistų ir pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, planuojama, kad nuo 2030 m. ES bendrai vertins visus naujus medikamentus.
