Tačiau bendras atsparumas žmonių gydymui itin svarbioms antimikrobinėms medžiagoms išlieka labai mažas, išskyrus kai kurių rūšių Salmonella ir Campylobacter coli bakterijas kai kuriose šalyse.
Be to, padaugėjo Escherichia coli izoliatų iš maistui auginamų gyvūnų, kurie pasižymi „visišku jautrumu“ arba „nuliniu atsparumu“ pagrindinėms antimikrobinėms medžiagoms.
Tai, kartu su E. coli izoliatų, gaminančių ESBL arba AmpC – fermentus, dėl kurių kai kurie antibiotikai gali tapti neveiksmingi – paplitimo mažėjimu, rodo pažangą mažinant E. coli atsparumą antimikrobinėms medžiagoms keliose ES valstybėse narėse.
„Nors Antimikrobinio atsparumo mažinimo veiksmai davė teigiamų rezultatų, siekiant kovoti su šia pasauline grėsme būtina toliau dėti bendras pastangas. „Vienos sveikatos“ principas primena, kad kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms reikia bendradarbiauti įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos“, – teigia ECDC vyriausiasis mokslininkas Mike'as Catchpole'as ir EFSA vyriausiasis mokslininkas Carlosas Das Nevesas.
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tebėra opi visuomenės sveikatos problema, kurią reikia spręsti įvairiomis priemonėmis, nurodoma ECDC pranešime.
Jam pabrėžiama, kad būtina imtis veiksmų, jog būtų sumažintas antimikrobiniams vaistams atsparių bakterijų atsiradimas ir plitimas.
„Tai – apdairaus antimikrobinių medžiagų naudojimo skatinimas, parama infekcijų prevencijos ir kontrolės praktikos tobulinimui, mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimas kuriant naujas antimikrobines medžiagas ir užtikrinimas, kad nacionaliniu lygmeniu būtų laikomasi nustatytos politikos ir procedūrų“, – teigia ECDC.
