Retų ligų ankstyva diagnostika yra sudėtinga, o gydymas dažnai eksperimentinis, labai brangus ir reikalaujantis didelių kaštų. Ne paslaptis, kad pagal vaistų nuo retų ligų prieinamumą Lietuva šiuo metu atsilieka nuo daugelio kitų Europos šalių. Problema yra ne vaistų ar gydymo metodų nebuvimas, o riboti valstybės ištekliai kompensuoti ypač brangius medikamentus retomis ligomis sergantiems pacientams.
Kokios sumos tam reikalingos, parodo viešojoje erdvėje nuskambančios retomis ligomis sergančių žmonių istorijos. Pavyzdžiui, vaiko, sergančio spinaline raumenų atrofija, gyvybę galintys išgelbėti genų terapijos vaistai kainavo 2 mln. eurų.
Valstybė kompensavo tik dalį vaistų kainos, o likusius aukojo neabejingi žmonės. Dažnu atveju, valstybei pakankamai nekompensuojant gydymo, pacientai ir jų artimieji yra priversti steigti labdaros ir paramos fondus bei viltis visuomenės gerumo.
Lietuvoje labai reta liga laikomas toks sveikatos sutrikimas, kai per metus 200 tūkst. gyventojų tenka ne daugiau kaip 1 naujai diagnozuotas atvejis. 2022 metais Lietuvoje gydymas pagal labai retų sveikatos būklių gydymo kompensavimo tvarką kompensuotas iš viso 318 pacientų. Nepavyko rasti tikslaus skaičiaus, kiek Lietuvoje šiuo metu gyvena žmonių su šiomis sudėtingomis diagnozėmis, bet manoma, kad retą ligą gali turėti apie 150 tūkst. pacientų. Palyginti, Europos šalyse, EURORDIS aljanso skaičiavimais, tokiomis ligomis sergančių žmonių yra apie 30 milijonų.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2023 m., lyginant su 2022 m., labai retoms ligoms skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimui skirta trečdaliu daugiau lėšų – nuo 15,63 iki 20,53 mln. eurų, tačiau akivaizdu, kad to nepakanka.
Lygiagretus vaistų importas trumpuoju periodu nesumažins gydymo inovatyviais vaistiniais preparatais kaštų, visgi įrodyta, kad jis skatina vaistų gamintojus ir pagrindiniame tiekimo kanale veikiančius subjektus didinti savo prekių konkurencingumą. Didesnė konkurencija taip pat gali paskatinti farmacijos įmones diegti naujoves ir kurti naujus produktus, tobulinti esamus preparatus, todėl aktyvesnis laisvo prekių judėjimo principu grindžiamos prekybos ES vidaus rinkoje formos naudojimas Lietuvos sveikatos apsaugos (PSDF) biudžetui galėtų padėti sutaupyti milijonus eurų.
2022 metų duomenimis, lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai Lietuvoje sudarė tik apie 1,6 proc. rinkos, tuo tarpu likusius 98 proc. vaistinių preparatų į Lietuvą tiekia vaistų gamintojai ar jų įgalioti atstovai.
Šalyse, kuriose lygiagretus vaistų importas skatinamas ir tokių vaistų dalis rinkoje kur kas didesnė nei Lietuvoje, užtikrinama ir efektyvesnė konkurencija tarp vaistų tiekėjų, o kartu – taupomos biudžeto lėšos.
Tokių valstybių sąrašo viršuje būtų Danija, kur, „Affordable Medicines Europe“ duomenimis, lygiagrečiai importuojami vaistai sudaro 30 proc. rinkos (2021 m.). Dėl lygiagretaus vaistų importo tais metais Danijai pavyko sutaupyti 740 mln. Danijos kronų, arba apie 99,3 mln. eurų.
Nesuabsoliutiname daniškų rodiklių, bet jeigu lygiagrečiai importuojami vaistai Lietuvoje pasiektų bent 5 proc. vaistinių preparatų rinkos, tai, asociacijos skaičiavimais, leistų tiesiogiai sutaupyti iki 12 mln. eurų, o netiesiogiai – įvertinus buvusių monopolinių kainų ir kainų pasikeitimus pradėjus vaistus importuoti lygiagrečiai – iki 24 mln. eurų.
Tokiam sutaupymui būtina sąlyga – efektyvi konkurencija tarp vaistų tiekėjų Lietuvos vaistų rinkoje ir valstybės, ypatingai PSDF biudžetą valdančios Valstybinės ligonių kasos iniciatyvos, užtikrinančios racionalų sveikatos biudžeto lėšų naudojimą. Sutaupyti milijonai PSDF biudžete galėtų būti nukreipti patenkinti būtiniausius poreikius, įskaitant reikalingo medikamentinio gydymo prieinamumo gerinimą didesniam Lietuvos pacientų, sergančių retomis ligomis, skaičiui – kad būtų galima mažiau kliautis sėkme renkant trūkstamas lėšas per labdaros ir paramos fondus.
