Vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) jis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis peršalimo ligomis (gripu, ŪVKTI COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.
Šiuo metu sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19 ligą) situacija panaši į 2017–2018 m. gripo sezonu registruotą sergamumą. Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodikliai užregistruoti Kazlų Rūdos, Kauno rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Epideminis sergamumo lygis užfiksuotas 10-yje savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai.
Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.
8-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 97 asmenys: 53 vaikai (0–17 m.), 7 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, ir 37 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 6 asmenys (visi vyresni nei 18 m.). Prieš savaitę į ligonines buvo paguldyta daugiau asmenų – 126.
Užregistruoti 3 mirties nuo gripo atvejai, iš jų 2 – Šiaulių apskrityje, 1 – Kauno apskrityje. Asmenys priklausė 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, visi nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 19 mirties nuo gripo atvejų (2022–2023 m. gripo sezoną – 21 mirties nuo gripo atvejis).
