Viena gripo auka priklausė 70–79 m. amžiaus grupei, kiti trys – 80–89 m. amžiaus grupei, visi turėjo lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 16 mirties nuo gripo atvejų (2022–2023 m. gripo sezoną – 21 mirties nuo gripo atvejis).
Per savaitę dėl gripo buvo į ligonines buvo paguldyti 126 asmenys: 58 vaikai (0–17 m.), 14 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei, ir 54 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 1 vaikas.
NVSC duomenimis, Lietuvoje pastarąją savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) jis siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Susirgimų tiek gripu, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 liga skaičius sumažėjo.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis užfiksuotas 14-oje savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę tokių savivaldybių buvo kur kas daugiau – 35. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
NVSC primena, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami visų peršalimo ligų (gripo, COVID-19, ŪVKTI) rodikliai.
Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.
