– Kas yra burnos vėžys ir kaip juo susergama?
– Nėra vieno burnos vėžio. Jų yra daug ir įvairių. Gali būti lūpų, liežuvio, burnos dugno vėžys, gali būti ir seilių liaukų vėžys, sinuso vėžys. Yra pačių įvairiausių variantų. Tačiau jų visų priežastys statistiškai yra labai panašios. Tam labai daug įtakos turi rūkymas, taip pat alkoholio vartojimas. Yra ir tokie rizikos veiksniai kaip asbesto dulkės, kramtomojo tabako naudojimas, ŽVP virusas, kuris pažeidžia daugiau jaunimą. Tuo tarpu alkoholis ir tabakas daugiau pažeidžia vyresnio amžiaus vyrus Lietuvos regionuose.
Yra tokia liūdna tendencija, kad Lietuvoje turime vis dar labai užleistas vėžio formas. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet į skyrių kreipiasi apie 400 ligonių, iš jų pusė kreipiasi su ketvirtos stadijos burnos vėžiu. Tai yra labai liūdni skaičiai, nes tai parodo, kad mūsų gyventojai nėra linkę kreipti dėmesį į savo burnos sveikatą ir jeigu jų burnose pradeda augti kažkokie dariniai, jie nekreipia į tai dėmesio ir ateina gydytis tik jau turėdami vėlyvą stadiją.
– Kiek šią ligą lemia burnos sveikatos nepriežiūra?
– Nėra tokių duomenų, kad tai būtų susieta. Daugiau dėmesio skiriama alkoholio vartojimui ir rūkymui, ŽPV virusui. Bet manau, kad burnos nepriežiūra tikrai turi reikšmės dėl dviejų priežasčių. Savo burnos neprižiūrintis asmuo visiškai nekreipia dėmesio į tai, kas darosi jo burnoje ir nepamato tokių darinių, kurie ten galbūt yra jau kurį laiką. Kraujuojančios dantenos žmonėms yra jau įprasta, o jeigu dar atsirado kokia nors niekaip neužgyjanti žaizda, jiems tai atrodo kaip irgi normalus reiškinys. Jie nepuola skubėti dėl to pas gydytojus. Kitas dalykas, dėl burnos nepriežiūros susidariusi infekcija pablogina burnos gleivinės būklę ir bendrai viso organizmo būklę.
– Ar burnos vėžys yra mirtina liga?
– Negaliu remtis Lietuvos statistiką, tačiau pavyzdžiui JAV pagal išgyvenamumo prognozes, vyrų mirtingumas yra ketvirtoje vietoje ir tai yra bloga situacija. Moterų tarpe tai yra aštunta liga sąraše pagal mirtingumą. Tad prognozės pakankamai blogos. Kitas dalykas yra tas, kad gyvenimo kokybė, kai gydomi augliai, yra labai prasta ir netgi liūdna. Labai suprastėja gyvenimo sąlygos, kadangi pašalinama didelė dalis žandikaulio ir burnos audinių. Žmonės praranda galimybę kalbėti, normaliai maitintis. Tad tokie žmonės nebegali gyventi taip, kaip anksčiau, ir netgi patiria stiprią socialinę atskirtį.
– Ko reikia, kad pacientas pagytų nuo burnos vėžio?
– Pirmiausia reikėtų ankstyvos diagnostikos. Tad reikia pačių žmonių ir visuomenės budrumo. Lietuvoje tikrai dar nėra tokios tradicijos, kad žmonės pastebėję ką nors įtartino patys ateitų laiku pasitikrinti.
– Kaip atpažinti pirmuosius simptomus?
– Reikėtų bent kartais apžiūrėti savo burną, kad galėtumėte pastebėti netipiškus darinius. Tai gali būti žaizdos, dėmės, kraujuojančios ar skausmingos vietos. Jeigu tokie dariniai nesugyja per dvi savaites, tai jau yra aiškus signalas, kad reikėtų pasitikrinti pirmiausia pas burnos higienistą arba gydytoją odontologą, kad šie specialistai įvertintų jūsų būklę. Tačiau jeigu lankotės pas higienistą arba odontologą sistemingai kartą per pusmetį, tuomet jiems pakitimus jūsų burnoje yra daug lengviau pastebėti. Tačiau jeigu atsiradusi žaizda negyja dvi savaites, tuomet reikėtų sunerimti ir pasitikrinti.
Kokios pagalbos sergant burnos vėžiu galima sulaukti iš aplinkos ir valstybės, kaip apsisaugoti nuo šios ligos ir kaip tokia liga yra gydoma, sužinosite pažiūrėję pilną laidą „Odontologai pataria“: https://youtu.be/w9zboVrRY38
