Į skolų liūną įklimpusios Klaipėdos ligoninės vadovas pažėrė liūdnus skaičius: „Situacija yra šokiruojanti“

Nepaisant pastangų, skaičiuojama, kad ligoninės skolos 2024 metų pabaigoje išsipūs iki 18,5 mln. eurų.

KULIG įsteigta 2023 metų pradžioje, bet A.Šimaitis nuolatinio direktoriaus pareigas eiti pradėjo tik spalio 9 d. Netrukus paaiškėjo, kad ligoninė įkritusi į gilią finansinę duobę.

„Natūralu, kad situacija yra šokiruojanti, bet turime judėti į priekį“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdžio metu konstatavo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

„Drįsčiau teigti, radome galimai apleistą ligoninę (...) Manau, kad turi būti pritaikyta teisinė atsakomybė ir ištirta buvusių vadovų veikla“, – sakė Seimo narys Antanas Matulas.

2022 m. rudenį, prieš pat pajūrio gydymo įstaigų sujungimą, Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) stebėtojų taryba pritarė sprendimui 30 proc. didinti darbuotojų atlyginimus. „Auditas sakė, kad šis veiksmas – galimai neteisėtas, – pasakojo A.Šimaitis. – Tas įstaigai dabar kainuoja 8 mln. eurų.“

Jis pridūrė, kad ligoninės išlaidų augimo masto pagrįsti nepavyksta. Tai šiuo metu aiškinasi naujas auditas.

A.Šimaitis pasakojo, kad anksčiau KUL nebuvo atliekama inventorizacija. Tai įrodo ir faktas, kad 2020 m. kovą neva likviduotas magnetinio rezonanso aparatas nebuvo išvežtas.

„Mes radome stovintį aparatą. Reiškia, jis nėra likviduotas“, – konstatavo A.Šimaitis.

Pasak jo, iki šiol juridiškai neužregistruoti du ligoninės priestatai. „Noriu iliustruoti faktą, kad ligoninėje buvo daug savivališkų veiksmų, kurie nebuvo monitoruojami ir kontroliuojami“, – sakė A.Šimaitis.

Jis teigė, kad ateityje neišvengiamos investicijos. Esą ligoninės vaistinė menkai pasikeitė nuo 1975 metų. „Kaip matome, ten iki šiol yra veikiantis sovietinis šaldytuvas „Apšeron“, kuriam yra virš 40 metų“, – nuotraukomis iš gydymo įstaigos dalijosi A.Šimaitis.

Pasak jo, investicijų pareikalaus ir ligšiol apleistos ligoninės informacinės sistemos diegimas, šiuolaikinio skubios pagalbos skyriaus statyba, infekcinių ligų skyriaus korpuso atnaujinimas.

„Ne tik ligoninės sienos yra gerokai suaižėję, reikalauja daug investicijų, bet ir visa aparatūra, tarkime, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai yra 12–15 metų senumo ir mes negalime laukti, užsakėme naujus, nes jie gali sugesti bet kurią akimirką“, – pasakojo A.Šimaitis ir pridūrė, kad pasenusi yra ir neurochirurgijos aparatūra, kompiuterinės tomografijos aparatas.

KULIG reikalinga nemaža parama. Direktorius prašė sukurti valstybinį investicinį projektą, skirtą tretinio lygio medicinos paslaugoms Vakarų Lietuvoje gerinti.

A.Pečkauskas pastebėjo, kad keičiantis ligoninės pavaldumui buvo galima tikėtis nemalonių „atradimų“.

„Šita gydymo įstaiga daugel metų buvo savivaldybės pavaldume. Natūralu, kad įstaigoje vykusių procesų Sveikatos apsaugos ministerija įtakoti negalėjo“, – sakė A.Pečkauskas.

KULIG įsteigta sujungus iki tol gyvavusias Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines.

Kaip sausio viduryje skelbė su KUL vidaus audito rezultatais susipažinęs portalas LRT.lt, įstaigos išlaidos kelia nuostabą: beveik tris dešimtis tūkstančių eurų kainavo darbuotojų kelionė į Graikiją, tūkstančiai eurų skirti kalėdinei eglutei, klausimų kelia tarnybinių automobilių naudojimas.

KUL 40 metų vadovavęs ir praėjusią vasarą kadenciją baigęs bei dabar kvestionuojamus sprendimus priėmęs Vinsas Janušonis audito rezultatų žiniasklaidai nekomentavo ir trečiadienį surengtame Seimo SRK posėdyje nedalyvavo.