Remiantis visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, per pastaruosius dvejus metus privačiose ir valstybinėse gydymo įstaigose lankėsi 25 proc. šalies gyventojų, tik valstybinėse – 52 proc., o tik privačiose – 3 proc. Likusi dalis – 19 proc. apklaustų šalies gyventojų nesilankė jokiose gydymo įstaigose, 1 proc. – susilaikė nuo atsakymų.
Tyrimas atskleidė, kad gyventojai pas gydytoją greičiau patenka privačiose gydymo įstaigose nei valstybinėse. Greičiau nei per mėnesį pas gydytoją privačioje gydymo įstaigoje per pastaruosius dvejus metus pateko aštuoni iš dešimties arba beveik trys ketvirtadaliai – 76 proc. čia apsilankiusiųjų, tuo tarpu pas gydytoją valstybinėje gydymo įstaigoje patekti greičiau nei per mėnesį pavyko tik keturiems iš dešimties arba 39 proc. apsilankiusiųjų jose.
„Eilės pas gydytojus jau ilgus metus yra viena didžiausių sveikatos apsaugos sistemos problemų, kurias nurodo gyventojai apklausose. Tuo tarpu šio tyrimo duomenys tik dar kartą parodo privačios medicinos svarbą ir reikšmę šalies sveikatos sistemoje, jos rolę didinant medicinos paslaugų prieinamumą kiekvienam, kuri yra daugiau nei akivaizdi“, – sako „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė.
Ilgiau laukti eilėse, nuo 1 iki 2 mėn. – valstybinėse gydymo įstaigose per pastaruosius dvejus metus teko 31 proc. šalies gyventojų, kai tuo tarpu privačiose gydymo įstaigose tiek laiko laukti teko tik 18 proc. apklaustųjų.
Nuo 2 iki 3 mėn. laukti eilėse valstybinėse gydymo įstaigose per paskutinius dvejus metus teko 12 proc. šalies gyventojų, o privačiose – tik 4 proc.
Privačiose klinikose per pastaruosius dvejus metus dažniau lankėsi moterys (32 proc.) nei vyrai (23 proc.), vyresni nei 30 metų Lietuvos gyventojai, su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su vidutinėmis (1001 – 1800 eurų) ar didelėmis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai, specialistai ir tarnautojai (38 proc.) dirbantys valstybiniame sektoriuje (37 proc.).
Tuo tarpu valstybinėse klinikose dažniau lankėsi moterys (83 proc.) nei vyrai (69 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (85 proc.), pensininkai.
Remiantis tyrimo duomenimis, valstybinėse gydymo įstaigose ilgiau tenka laukti moterims, vyresniems nei 50 metų žmonėms, mažesnių miestų ir kaimų gyventojams, respondentams su mažiausiomis (iki 1000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.
Apklausos metu buvo apklausti 1018 pilnamečių Lietuvos gyventojų, ji vykdyta tiesioginiu interviu metodu 2023 metų lapkričio 16–27 dienomis.
