Tačiau Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija. Valstybė kompensuoja tik brangiuosius molekulinius genetinius tyrimus. Į trumpą sąrašą patenka paveldimų BRCA1 ir BRCA2 genų tyrimai, kurie parodo moters riziką susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu.
„Visi kiti tyrimai, kuriuos mes šiandien atliekame iš ligoninės lėšų, nėra kompensuojami“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas Alvydas Česas.
Jis pridūrė, kad vienintelis Lietuvoje BRCA genų tyrimų aparatas pernai veikė tik 4–5 mėnesius, nes įranga nuolat gedo. Be to, gydytojas skundėsi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) draudžia tokį tyrimą atlikti ne Lietuvoje.
„Reiškia, mes negalėtume siųsti savo pacientų biopsijos (audinio gabalėlio mėginio, red. pastaba) blokus tam, kad juos ištirtų ir mes gautume atsakymą. Tai mažina konkurenciją, didina kainas ir neabejotinai turi įtakos tam, kad mes per ilgai laukiame tų atsakymų, jog galėtume žmogui pasakyti, ar jam reikia vienokio ar kitokio gydymo.
Tai tikrai nuvilia. Juolab, kad aplinkinės valstybės tai jau daro ir į kitas šalis siunčia. Molekuliniai genetiniai tyrimai yra labai preciziški ir reikalauja ne tik aukštos kvalifikacijos laboratorijų, bet ir specialistų.
Pacientai, matydami, kad jie negali nustatyti savo ligos rizikos faktorių, perka komercinius tyrimus, kurie atliekami ne Lietuvoje. Jie moka didžiulius pinigus, kad galėtų suteikti informaciją gydytojui, kuris galėtų parinkti geriausią gydymą“, – pasakojo A.Česas.
Tiesa, yra išimtis, numatanti, kad Lietuvoje negalint įdiegti tyrimo per laiką, reikšmingą ligonio būklei, valstybė sumoka už tyrimą užsienyje. Tačiau, kaip pastebi A.Česas, tai yra gremėzdiška procedūra, naudojama tik išimtinais atvejais.
A.Česo įsitikinimu, jei Lietuvos medikams būtų atrištos rankos naudotis užsienio laboratorijų paslaugomis, būtų sutaupyta lėšų, o pacientai greičiau gautų atsakymus apie savo riziką.
„Padėtume gana svarbų žingsnį į personalizuotos medicinos etapą“, – sakė gydytojas onkologas.
Siekia aktyvesnės patikros
Nacionalinis vėžio instituto (NVI) duomenimis, Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1600 moterų.
2023 m. dėl krūties vėžio išsityrė 60 proc. moterų, galinčių dalyvauti precencinėje patikros programoje. Tačiau, A.Česo, teigimu, būtinas aktyvesnis pacienčių įtraukimas.
Nacionalinėje vėžio kontrolės patikros programoje numatyta, kad iki 2025 metų pasitikrinti dėl krūties vėžio turi būti pakviečiama 80 proc. moterų, patenkančių į tikslinę grupę.
„Tada tos programos gali veikti labai efektyviai, užkardyti ir nustatyti ne tik labai ankstyvas vėžio formas, bet galime nuo mirties apsaugoti ženkliai daugiau moterų. Jos liktų su savo šeimomis ir teiktų visuomenei didžiulę naudą“, – sakė A.Česas.
Kas jau pasikeitė?
Tiesa, pastaraisiais metais Lietuvoje būta nemažai teigiamų pokyčių.
Dar 2019 metais į socialinę grupę „Minios balsas“ susivienijo pacientų organizacijos, medikai bei politikai, kurie matė onkologijos problemas ir nebenorėjo taikstytis su esama situacija krūties vėžio gydymo bei pagalbos ligoniams bei jų artimiesiems srityje
Per pirmuosius dvejus metus pavyko pasiekti, kad onkologijos ligoninėse būtų pradėtas bandomasis „Žaliųjų koridorių“ projektas – pacientą nuo pirminio apsilankymo gydymo įstaigoje iki gydymo skyrimo visą kelią lydėtų atvejo vadybininkas.
Krūtų vėžiu sergančioms moterims po mastektomijos imtos kompensuoti krūtų atkuriamosios operacijos panaudojant implantus.
SAM įgyvendins bandomąjį projektą – nuo kitų metų pradžios praplės programos dalyvių amžiaus ribas, atsisakys šeimos gydytojo siuntimo ir į programą įtrauks naują tyrimą – krūties tomosintezę.
Naujausias laimėjimas – nuo kitų metų sausio 1 dienos visoje Lietuvoje bus Krūties piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje galės dalyvauti 45–74 metų amžiaus moterys. Pacientėms taip pat bus atliekamas naujas šiuolaikiškas tyrimas – krūties tomosintezė, kuri leidžia ištirti net itin mažus (iki 2–3 mm) įtartinus darinius.
