VLK atsakė, kam odontologinės paslaugos priklauso nemokamai

Odontologinės paslaugos apima pirminę odontologinę pagalbą, dantų protezavimą, odontologų specialistų konsultacijas, dienos chirurgijos ir stacionarinę odontologiją, kt. Šių paslaugų išlaidos ar jų dalis gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), jeigu pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir paslaugas gauna gydymo įstaigoje, dėl jų turinčioje sutartį su ligonių kasa, o kreipdamasis į gydytoją specialistą turi siuntimą.

Norint gauti iš PSDF apmokamas odontologines paslaugas, beveik visada pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją odontologą gydymo įstaigoje, kurioje pacientas prisirašęs. Mat kiekviena šeimos medicinos įstaiga, t. y. poliklinika, šeimos medicinos centras ar klinika, sudariusi sutartį su ligonių kasa, turi užtikrinti, kad joje prirašyti pacientai gautų ligonių kasų apmokamą pirminę odontologinę pagalbą.

„Pirminei odontologinei pagalbai priskiriamas nespecializuotas dantų, dantenų, žandikaulio, liežuvio, burnos gleivinės ligų diagnostikos ir gydymo bei vaikų dantų ėduonies profilaktikos paslaugas gali teikti pati apdrausto paciento poliklinika.

Jeigu tokios galimybės ji neturi, sudaro sutartį su kita gydymo įstaiga, kuri ir teikia pirminę odontologinę pagalbą poliklinikoje prisirašiusiems žmonėms. Kreipiantis į gydytoją odontologą dėl pirminės odontologinės pagalbos siuntimo nereikia“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Vaida Bernotienė.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, kasmet PSDF lėšomis apmokamomis pirminės odontologinės pagalbos paslaugomis pasinaudoja apie 674 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 43 proc. vaikų ir 57 proc. suaugusiųjų. Kasmet šioms paslaugoms apmokėti iš PSDF skiriama daugiau nei 50 mln. eurų.

Jeigu apdraustam PSD žmogui prireikia gydytojo odontologo specialisto (burnos chirurgo, periodontologo, odontologo ortopedo, ortodonto, vaikų odontologo, kt.) konsultacijos ir kitų jo paslaugų, gydymo įstaigos, prie kurios pacientas prisirašęs, odontologas išrašo siuntimą.

Su siuntimu odontologo specialisto paslaugas, apmokamas iš PSDF, apdraustieji gali gauti ne tik gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę, bet ir kitose tiek viešosiose, tiek privačiose medicinos įstaigose, jeigu dėl reikiamų paslaugų jos turi sutartį su ligonių kasa. Jau turint siuntimą pas gydytoją specialistą reikia užsiregistruoti (ne apsilankyti) per 180 dienų.

VLK skaičiavimais, daugiausia suteikiama ligonių kasų apmokamų burnos chirurgo ir ortodonto paslaugų. Kasmet suteikiama apie 40 proc. gydytojo burnos chirurgo konsultacijų, o gydytojo ortodonto konsultacijos sudaro apie 25 proc. visų gydytojų odontologų konsultacijų.

Ligonių kasos atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirminės odontologinės pagalbos, tiek odontologų specialistų paslaugų atveju ligonių kasos apmoka gydytojų darbą. Tačiau už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotą jų kiekį, turi susimokėti patys pacientai. Nemokamai šias paslaugas gauna tik tam tikros gyventojų grupės.

„Nei už gydytojų darbą, nei už vaistus, medžiagas ir priemones mokėti nereikia vaikams, dieninių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleiviams iki jiems sukanka 24 metai, taip pat socialiai remtiniems žmonėms, jei jie pateikia savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą. Šioms pacientų grupėms gali tekti primokėti, tik jeigu jie ar jų atstovai, tarkime, tėvai ar globėjai, patys pasirenka paslaugas, medžiagas, priemones ar procedūras, kurios yra brangesnės už apmokamas ligonių kasų. Tada pacientas moka kainų skirtumą“, – aiškina V. Bernotienė.

Tėvams svarbu pasirūpinti, kad vaikai gautų iš PSDF apmokamas profilaktikos nuo ėduonies priemones ir dantų gydymo jiems prireiktų kuo mažiau.

Gydymo įstaigoje, kurioje vaikas prirašytas, kartą per metus PSDF lėšomis gali būti įvertintas vaiko dantų higieninis indeksas, higienos įgūdžiai, pateiktos rekomendacijos. 13–18 m. pacientams kasmet gali būti atliekama profesionali burnos higiena: įvertinama burnos būklė, pašalinamos apnašos, atliekamas poliravimas. Vaikams iki 13 m. prireikus turi būti nuimami dantų akmenys virš dantenų ir po jomis tiek kartų, kiek, gydytojo nuomone, to reikia. Svarbus yra ir dantis nuo ėduonies saugantis dantų silantavimas vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų.

VLK duomenimis, kasmet dantų silantavimo paslaugos suteikiamos daugiau nei 40 tūkst. vaikų, iš PSDF už jas sumokama virš 700 tūkst. eurų.

Jeigu gydymo įstaigos, prie kurios vaikas prirašytas, gydytojas odontologas nustato sąkandžio, dantų ar žandikaulių anomalijų koregavimo poreikį, siunčia jį konsultuotis pas gydytoją ortodontą.

Kai gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa, ortodontas skiria vaikui gydymą ortodontiniu aparatu (dantų plokštele, breketais, treineriu, funkciniu ar kitokiu aparatu ir pan.), jį gali apmokėti ligonių kasa. Tačiau tam ortodontinis aparatas turi būti skiriamas dėl ligos ar būklės iš sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto kompensuojamųjų medicinos priemonių ir bazinių kainų sąrašo. Tokiu atveju iš PSDF kompensuojama 100 proc. bazinės aparato kainos.

Ortodontinius aparatus teikiančių įstaigų, sudariusių sutartį su ligonių kasa, šiuo metu yra 16. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasų svetainėje.

VLK skaičiavimu, kasmet vidutiniškai apie 7 tūkst. vaikų yra kompensuojami įvairūs ortodontiniai aparatai. Daugiausia iš PSDF pernai sumokėta už plokšteles – apie 550 tūkst. eurų, už breketus – beveik 470 tūkst. eurų. Per 260 tūkst. eurų ligonių kasos sumokėjo už kitus ortodontinius aparatus vaikams.

Vaikams iki 18 metų, senatvės pensijos amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, ir žmonėms, kuriems taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, iš PSDF apmokamas dantų protezavimas.

Pradėti protezavimo procesą taip pat reikia nuo vizito pas odontologą savo poliklinikoje ar kitoje gydymo įstaigoje, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros paslaugų, o kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugas galima gauti dėl jų su ligonių kasa sutartį turinčioje savo pasirinktoje viešojoje ar privačioje gydymo įstaigoje, kurių sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje.

Pasak V. Bernotienės, dantis protezuojantis gydytojas turi pasiūlyti tokius dantų protezus (plokštelę, implantą ir pan.), kuriais žmogui būtų visiškai atkurta kramtymo funkcija, o pacientas gali pasirinkti sau priimtinus. Jeigu numatyto dantų protezavimo kaina viršija ligonių kasų kompensuojamą sumą, pacientas sumoka kainų skirtumą. Šiuo metu dantų protezavimo kompensuojamoji suma gali būti iki 670,39 euro arba tam tikrais atvejais gydytojų konsiliumo sprendimu iki 2 062,70 euro.

VLK duomenimis, dantų protezavimo paslaugos pastaraisiais metais suteikiamos vidutiniškai 80 tūkst. gyventojų. Iš PSDF tam išleidžiama daugiau nei 50 mln. eurų per metus.

Apdraustiems PSD pacientams su siuntimu gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, iš PSDF gali būti apmokamos ir dienos chirurgijos odontologinės paslaugos, esančios Dienos chirurgijos paslaugų sąraše, taip pat stacionarinės odontologijos paslaugos ligoninėse, pavyzdžiui, dėl žandikaulių uždegimo, skruostikaulių ir žandikaulių lūžio, cistos ir pan.

Visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, įskaitant nedraustus, be siuntimo nemokamai teikiama būtinoji odontologinė pagalba. Pavyzdžiui, esant dideliam nenumalšinamam skausmui. Ar būtinoji pagalba reikalinga, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į skausmo intensyvumą, spontaniškumą, trukmę ir pan.

Svarbu žinoti, kad be išimčių visi gyventojai visose gydymo įstaigose, neatsižvelgiant į tai, ar jos turi sutartį su ligonių kasa, patys susimoka už odontologines paslaugas, teikiamas ne gydymo, o estetikos tikslais, pavyzdžiui, už dantų balinimą, estetinį plombavimą. Iš PSDF apmokamas gydymas, diagnostika, profilaktika.