Šalies gyventojai būtų kviečiami pasitikrinti dėl plaučių vėžio.
„Pagal programą, 50–70 metų amžiaus asmenys vieną kartą per 3 metus galės PSDF lėšomis atlikti mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimą“, – ketvirtadienį sakė I.Cechanovičienė.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1200 naujų plaučių vėžio atvejų.
„Jeigu mes plaučių vėžį aptinkame gana anksti, tikimybė, kad toks žmogus gyvens 10 metų yra apie 30 proc. Kai liga nustatoma jau ketvirtos stadijos, nėra beveik jokių šansų, kad žmogus išgyvens 10 metų sirgdamas plaučių vėžiu“, – pristatydamas naujos patikros programos įdėją yra kalbėjęs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas prof. Edvardas Danila.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 ankstyvosios patikros programos. 4 iš jų skirtos onkologinėms ligoms.
Krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti 50–69 metų (imtinai) moterys. Joms kas dvejus metus atliekama mamografija. Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų (imtinai) moterims. 25–34 metų (imtinai) moterims kas trejus metus gali būti atliekami gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimai, o 35–59 metų moterims – didelės rizikos gimdos kaklelio papilomos viruso tyrimas. Jei šis testas yra teigiamas, kas penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis skysčio pagrindu.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa apima 50–74 metų (imtinai) gyventojus. Tikrintis siūloma kas dvejus metus.
Prostatos vėžio prevencinė programa apima 50–69 metų (imtinai) ir 45-erių vyrus, jeigu jų tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu. Jiems kas dvejus ar kas penkerius metus rekomenduojami kraujo tyrimai dėl prostatos specifinio antigeno.
