Lrytas.lt šaltiniai patvirtino, kad Kauno klinikų OVLK tvyro slogi atmosfera. „Faktas, kad darbe neturėtų būti toks psichologinis klimatas“, – sakė medikė.
Jaunų gydytojų skundus dėl nederamo S.Valiukevičienės elgesio ketvirtadienį pirmasis paviešinęs naujienų portalas Delfi rašė, kad Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) informavus apie numatomą galimybę sudaryti sąlygas estetinės medicinos paslaugas teikti ir kitų specializacijų gydytojams, baigusiems specialų įvadinį kursą, dermatovenerologus papiktino tai, kad šiems pakeitimams S. Valiukevičienė reiškia pritarimą.
Kauno klinikų OVLK rezidentai praėjusią vasarą raštu SAM išdėstė priešingą poziciją, tačiau S.Valiukevičienė jų nuomonę sumenkino. Jauniems medikams buvo paaiškinta, kad jie galios prasidėjusioje diskusijoje neturi.
„Manau, medikai prabilo ne iš noro pakeisti sprendimą, bet iš didelio beviltiškumo“, – svarstė buvusi rezidentė.
Rezidentai bėga į Vilnių
Nuoskaudas Delfi lieję medikai pasakojo, kad S.Valiukevičienė ne tik dalija pastabas apie išvaizdą, bet skiria su medicina nesusijusias užduotis, pavyzdžiui, iš valyklos paimti drabužius, užregistruoti profesorę manikiūrui.
Buvusi Kauno klinikų OVLK rezidentė lrytas.lt patikino, kad psichologinis klimatas įstaigoje nebuvo normalus.
Tiesa, ji sakė nežinojusi, kad daliai jaunųjų specialistų tai sukeldavę sunkių psichologinių problemų ar net pastūmėjo žalotis.
„Kartais tarp kolegų pasikalbame, pajuokaujame ir atrodydavo, kad su šita situacija susitvarkome viduje. Bet, matyt, tie žmonės, kurie kentė labiausiai, bijojo pasisakyti“, – teigė buvusi rezidentė.
Be to, pastaruoju metu iš Kauno klinikų OVLK ėmė bėgti rezidentai. Vilniaus Santaros klinikų dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis sakė, kad anksčiau sulaukdavo tik pavienių prašymų, iš Kauno į Vilnių kasmet persikeldavo 1–2 rezidentai.
„Praėjusiais mokslo metais pasipylė – (perėjo) 10 žmonių. Nuo rudens jau trys ar keturi žmonės kreipėsi dėl perėjimo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė T.Raudonis.
Jis patvirtino, kad iš Kauno atvykę medikai dalijasi nemaloniomis patirtimis, komentarų dėl išvaizdos ir aprangos esą susilaukdavę įvairiais laikotarpiais su S.Valiukevičiene dirbę rezidentai.
Kodėl medikai balsuoja už profesorę?
LSMU Delfi nurodė, kad skundų S.Valiukevičienės adresu įstaigos administracija iki šiol nebuvo sulaukusi. Be to, profesorė, vadove buvo perrenkama ir pačių padalinio gydytojų. Dar 2022 m. slaptu balsavimu jie beveik vienbalsiai pritarė naujai S.Valiukevičienės kadencijai.
Pasak buvusios rezidentės, tokie rezultatai gali būti susiję su profesorės nuotaikų kaita. Artėjant rinkimams ji sugebėdavusi suteikti vilties, kad pasikeitė, tačiau pragiedrėjimai baigiasi.
„Juokais galima pasakyti, kad situacija primena vyrą, kuris muša moterį, o paskui kurį laiką būna labai geras. Buvo pagerėjimų, kai atrodė, kad su profesore galima diskutuoti, kurti ateities planus.
Bet jei užeidavo bloga nuotaika, tą savaitę stengdavomės neišeiti iš kabinetų, kad tik neužkliūtume profesorei“, – pasakojo medikė.
„Yra labai daug manipuliacijos. Labai sunku tai nupasakoti žmogui nebuvusiam toje aplinkoje“, – pridūrė ji.
Buvusi rezidentė pasakojo, kad būtent tie „juodi periodai“ apkartina jaunų medikų darbą, skaudžiai paliečia juos asmeniškai.
„Jeigu pasiimi nedarbingumą, būna skandalas. Yra buvę, kad paskambina telefonu, sako, girdžiu jūsų balsą, nemirštate, kodėl jūs nedarbingume?“, – prisiminė medikė.
Streiko nebus
Kaip skelbė Delfi, sekmadienį rezidentai kreipėsi į Kauno klinikų vadovybę ir pranešė, kad vasario 12–15 dienomis planuoja streikuoti.
Tačiau savo vardo paviešinti nepanoręs Kauno klinikų OVLK rezidentas lrytas.lt paneigė šiuos ketinimus. Jis paaiškino, kad streiko idėjos atsisakyta po antradienį įvykusio susitikimo su Kauno klinikų administracija.
Pasak mediko, akstino streikui neliko, nes į OVLK rezidentų poziciją dėl SAM numatomų pakeitimų estetinės medicinos srityje buvo įsiklausyta, taip pat pradėtas tyrimas dėl S.Valiukevičienei mestų kaltinimų mobingu.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuriam priklauso Kauno klinikos komentare lrytas.lt nurodė, kad dviprasmiško ir netinkamo elgesio darbe atvejai universitete nėra toleruojami.
„Tiek pačių rezidentų pateikta informacija, tiek ir pasirodžiusi visuomenės informavimo priemonėse šiuo metu yra vertinama.
Nacionalinių ir Universiteto teisės aktų nustatyta tvarka kvalifikavus galimus pažeidimus ir priėmus tai patvirtinančius sprendimus, kiltų teisės aktų nustatytos pasekmės“, – nurodė LSMU.
SAM neieško kaltų
SAM taip pat gavo nusiskundimų dėl galimo profesorės taikomo mobingo.
„Tai nėra ta vieta dabar spręsti, kas kaltas ar nekaltas, svarbu yra išsiaiškinti kas iš tikrųjų vyko, vyksta, kokia atmosfera klinikoje, padalinyje“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė SAM viceministras Aurimas Pečkauskas.
„Natūralu, kad mes kaip ministerija savo rūpestį išreiškiame tuo, kad nukreipiame tokias užklausas į valstybinę darbo inspekciją, tiesiogiai bendradarbiaujame su gydymo įstaiga, kuri turi visus mechanizmus, visas galimybes išsiaiškinti“, – pridūrė jis.
Valdo baimės kultūra
LSMU administracija pabrėžia, kad universitete dirba lygių galimybių koordinatorė, į kurią anonimiškai galima kreiptis ir pranešti visus netinkamo elgesio studijose ar darbe atvejus.
Tačiau, lrytas.lt šaltinių duomenimis, jaunus medikus atbaido baimė. Anonimiškumas – tik popieriuje. Jeigu pasiskųsi, pateiksi konkrečią istoriją, atvejį, pagal kurį galios pozicijoje esančiam vadovui bus nesunku nustatyti pasiskundusiojo tapatybę.
„Rezidentai bijo nebaigti rezidentūros, netekti darbo. Lygiai taip pat ir doktorantai bijo nebaigti doktorantūros“, – apie įsigalėjusią baimės kultūrą pasakojo medikė.
S. Valiukevičienės reakcija: tapau neparanki
„Viešojoje erdvėje pasirodė mane pačią ir aplinkinius sukrėtusi informacija apie mane, todėl noriu sureaguoti – pradėkime atvirą diskusiją“, – rašoma ketvirtadienį viešųjų ryšių agentūros S.Valiukevičienės vardu išplatintame laiške.
Profesorė jame teigia, kad rezidentų kaltinimai dėl mobingo jų atžvilgiu neturi pagrindo.
„Svarbu suprasti, kodėl tokie kaltinimai atsirado. Labiau įsitraukę į pokyčių estetinėje medicinoje temą atsakymą rado jau pačiame straipsnyje – neparanki tapau iš karto po to, kai išsakiau savo nuomonę, kad mūsų klinika būtų pajėgi tinkamai paruošti įvairių sričių gydytojus teikti estetinės nechirurginės medicinos kaip siauros praktikos paslaugas, jei Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendintų savo numatytus pokyčius estetinės nechirurginės medicinos srityje“, – teigė medikė.
„Nepagrįstai švaistydamiesi žodžiu „mobingas“, mažiname visuomenės pasitikėjimą medikų bendruomene ir skaldome pačius gydytojus tarpusavyje“, – pridūrė S. Valiukevičienė, atmesdama jai mestus kaltinimus ir kartu kviesdama atvirai diskusijai.
Šių metų pradžioje SAM pranešė numatanti keisti ministro įsakymą, sudarydama galimybę įvairių sričių gydytojams, baigusiems siauros praktikos įvadinį kursą, teikti estetinės nechirurginės medicinos paslaugas. Ministerija taip pat kreipėsi į LSMU ir Vilniaus universitetą (VU) dėl įvadinio šios srities kurso kūrimo.
Lrytas.lt anksčiau rašė, kad dėl estetinės nechirurginės medicinos paslaugų kilusi diskusija supriešino medikus. Lietuvos gydytojų dermatovenerologų bendruomenė pokyčiams priešinasi, o Estetinės medicinos klinikų asociacija ir Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) jiems pritaria.
Prašydama nechirurginės medicinos kursą organizuoti įvairių specialybių gydytojams, į universitetus pirmadienį kreipėsi ir medikų bendruomenė. Per savaitgalį Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) inicijuotą kreipimąsi pasirašė daugiau kaip 500 gydytojų.
Antradienį LGS kreipėsi į SAM, prašydama šio įvadinio kurso programą leisti tvirtinti ne tik šalies universitetams, bet ir ministerijos įkurto Higienos instituto Kompetencijų centrui.
