Kraujo mėginiai buvo tiriami dėl pagrindinio Alzheimerio ligos biožymens p-tau217, kurio kiekis didėja tuo pačiu metu, kai sergančiųjų smegenų kraujyje kaupiasi kiti žalingi baltymai – amiloidas beta ir tau. Šiuo metu norint nustatyti, ar smegenyse kaupiasi beta amiloidas ir tau, atliekamas galvos smegenų vaizdinis tyrimas arba imamas nugaros smegenų skysčio mėginys. Abu variantai brangūs, todėl tokie diagnostiniai tyrimai atliekami retai.
„Biožymenų tyrimai – kraujo arba smegenų skysčio – parodo, ar nėra amiloido beta ir tau baltymų kiekio padidėjimo. Nors biožymenų tyrimus galima naudoti Alzheimerio ligos diagnostikai, tačiau klinikinėje praktikoje jie pasitelkiami retai, dažniausiai, kai ligos eiga arba simptomai yra ne visai tipiški arba pacientas yra neįprastai jauno amžiaus.
Įprastai Alzheimerio liga nustatoma remiantis klinikiniais kriterijais, pavyzdžiui, turi būti palaipsnis atminties blogėjimas, tipinis ligos pasireiškimas“, – interviu lrytas.lt neseniai pasakojo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto jaunesnioji asistentė ir VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė Eglė Audronytė. Visą interviu su gydytoja rasite čia.
Tačiau šią savaitę žurnale „JAMA Neurology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad naujas paprastas kraujo tyrimas padeda nustatyti padidėjusį beta amiloido kiekį 96 proc. tikslumu, o tau – 97 proc.
„Šie rezultatai įspūdingi tuo, kad kraujo tyrimas buvo toks pat tikslus, kaip ir pažangūs tyrimai, pavyzdžiui, nugaros smegenų skysčio ir smegenų vaizdiniai tyrimai, rodantys Alzheimerio ligos patologiją smegenyse“, – teigė vienas iš pagrindinių tyrimo autorių, Švedijos Geteborgo universiteto neurochemijos profesorius Nikolas Eštonas.
Tyrimo rezultatai nenustebino N. Eštono, kuris pridūrė, kad mokslo bendruomenė jau kelerius metus žino, jog naudojant kraujo tyrimus biožymenims matuoti galima įvertinti Alzheimerio ligos riziką.
Alzheimerio liga – smegenų sutrikimas, dėl kurio nukenčia atmintis ir mąstymo įgūdžiai – yra labiausiai paplitusi demencijos rūšis.
Praėjusiais metais Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkoje atsirado pirmasis kraujo testas beta amiloido baltymui nustatyti, pavadintas „AD-Detect“. Jo tikslas – padėti lengvą pažinimo sutrikimą turintiems žmonėms nustatyti Alzheimerio ligos išsivystymo riziką.
Kai kurie tyrėjai išreiškė abejonių dėl šio testo mokslinio pagrįstumo. Testą gaminanti bendrovė „Quest Diagnostics“ pabrėžė, kad jis nėra skirtas Alzheimerio ligai diagnozuoti, bet teigia, kad padeda įvertinti asmens riziką susirgti šia liga.
Naujajame tyrime naudotas testas, vadinamas ALZpath pTau217 testu, yra komercinis produktas, sukurtas bendrovės ALZpath, kuri nemokamai suteikė tyrimui reikalingas medžiagas. Šiuo metu testą galima naudoti tik moksliniams tyrimams, tačiau N.Eštonas teigė, kad netrukus jis bus taikomas ir klinikinėje praktikoje.
ALZpath apskaičiavo, kad tyrimo kaina galėtų būti nuo 200 iki 500 JAV dolerių.
„Patikimas ir tikslus kraujo biologinis žymuo leistų išsamiau įvertinti kognityvinių funkcijų sutrikimą tada, kai sąlygos pažangiems tyrimams yra ribotos“, – teigė tyrimo autoriai.
„Todėl naudojant kraujo biologinį žymenį siekiama pagerinti ankstyvą ir tikslią Alzheimerio ligos diagnozę, o tai leistų pagerinti pacientų gydymą ir, galiausiai, laiku pradėti taikyti ligą modifikuojančius gydymo metodus“, – pridūrė jie.
Tirsis visi vyresni nei 50 metų?
Nors naujasis kraujo tyrimas tiksliai parodo, ar žmogaus smegenyse yra pagrindinių Alzheimerio ligos požymių, tačiau tai nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs demencija.
Be to, p-tau testas yra specifiškai skirtas Alzheimerio ligai nustatyti, todėl, jei asmens testo rezultatai neigiami, bet jam pasireiškia pažinimo funkcijų sutrikimo požymiai, šiuo testu negalima nustatyti kitų galimų simptomų priežasčių, pavyzdžiui, kraujagyslinės demencijos ar Lewy kūnelių demencijos.
„Neigiamas kraujo tyrimas pagreitina kitų simptomų priežasčių tyrimą, o tai yra ne mažiau svarbu“, – sakė N.Eštonas.
Alzheimerio asociacijos duomenimis, vien JAV demencija, kurią sukelia Alzheimerio liga, serga daugiau nei 6 mln. žmonių. Tačiau Alzheimerio ligos atvejų sparčiai daugėja. Prognozuojama, kad sergančiųjų skaičius iki 2050 m. išaugs iki maždaug 13 mln.
Mokslininkų nuomone, alternatyvūs tyrimo metodai gali ženkliai padidinti ankstyvos diagnostikos prieinamumą.
Ateityje vyresniems nei 50 metų žmonėms gali būti rekomenduojama atlikti profilaktinius kraujo tyrimus dėl Alzheimerio ligos, sakė Londono universitetinio koledžo garbės profesorius Davidas Curtisas, kuris nedalyvavo atliekant naująjį tyrimą.
„Kai atsiras veiksmingų gydymo būdų, užkertančių kelią Alzheimerio ligos progresui, bus labai svarbu sugebėti nustatyti žmones, kuriems gresia didelė rizika, kol jų būklė dar nepradėjo blogėti.
Šis tyrimas rodo, kad tai galima padaryti atlikus paprastą kraujo tyrimą (...) Tai gali turėti didžiulę reikšmę“, – teigiama D.Curtiso pareiškime, kurį išplatino Jungtinėje Karalystėje įsikūręs Mokslo žiniasklaidos centras.
„Visi vyresni nei 50 metų žmonės galėtų būti reguliariai tikrinami kas kelerius metus, panašiai kaip dabar pacientai tikrinami dėl padidėjusio cholesterolio kiekio. Gali būti, kad šiuo metu turimi Alzheimerio ligos gydymo būdai geriau veiktų tiems, kuriems liga diagnozuojama anksti“, – pabrėžė D.Curtisas.
„Tačiau, manau, tikroji viltis yra ta, kad bus galima sukurti geresnius gydymo būdus. Paprasto patikros testo ir veiksmingo Alzheimerio ligos gydymo derinys turėtų didžiulį poveikį atskiriems žmonėms ir visai visuomenei“, – pridūrė profesorius.
Pagal CNN inf.
