Apsilankymai grožio salone baigiasi liūdnai
Atrodo prieita išvados, kad Lietuvoje trūksta specialistų, kurie galėtų legaliai atlikti botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijas, mezoterapijos ir biorevitalizacijos procedūras.
Šiuo metu tuo užsiimti gali tik 3 specializacijų medikai: gydytojai dermatovenerologai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai, taip pat burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos gydytojai.
Estetinės medicinos klinikų atstovai tikina, kad tai skatina kurtis nekvalifikuotai teikiamų paslaugų rinką, o galutiniame rezultate labiausiai dėl to nukenčia pats pacientas.
„Specialistų klinikose yra labai mažai, o kaina – didelė. Ką daro klientas? Jis ieško pigios alternatyvos ir nueina į grožio saloną. Bet paskui žmogus vis tiek atsiduria klinikoje, kur reikia tvarkyti komplikacijas“, – lrytas.lt sakė Estetinės medicinos klinikų asociacijos pirmininkas Mantas Jasiukaitis.
Piestu stojo prieš pokyčius
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasišovė taisyti situaciją. Svarstoma, kad ateityje estetines medicinos paslaugas galėtų teikti įvairių sričių gydytojai, įgiję tinkamą išsilavinimą. Pokyčiams įgyvendinti reikėtų, kad Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pradėtų organizuoti įvadinius kursus, kuriuos baigę medikai estetinės nechirurginės medicinos praktika verstis galėtų nepriklausomai nuo specializacijos.
Į galimus pokyčius jautriai ir sureagavo Lietuvos gydytojų dermatovenerologų bendruomenė, įspėjusi, kad permainos pacientams gali baigtis liūdnai.
„Veido anatominės ir funkcinės ypatybės yra sudėtingos, kad būtų galima teigti, jog gydytojai, baigę trumpą įvadinį kursą, galės saugiai atlikti preparatų injekcijas veido ir kaklo srityje. Ypač tai pasakytina apie hialurono ir kitų užpildų naudojimą, nes yra žinoma ir mirtinų komplikacijų po šių preparatų injekcijų.
Kalbant izoliuotai apie veido sritį, neteisingas šių preparatų panaudojimas veido srityje gali sukelti audinių nekrozę, edemas, infekcijas, aklumą, insultus pažeidimus, negrįžtamas komplikacijas“, – teigiama trečiadienio popietę Lietuvos dermatovenerologų draugijos (LDVD) valdybos vardu išplatintame pranešime.
Mentorius garantuotų saugumą
Tačiau Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas abejoja, ar išskirtines teises estetinės nechirurginės medicinos lauke turinčių medikų rūpestis yra nuoširdus.
„Jie (dermatovenerologai, aut. pastaba) kaunasi su vėjo malūnais, bet tai yra jų konkurencinis interesas, nėra, ką slėpti. Jie nenori kitų gydytojų šitoje sferoje“, – lrytas.lt teigė L.Labanauskas.
Tiek jis, tiek ir M.Jasiukaitis tikina, kad siūlomi pokyčiai remiasi tarptautine praktika ir Europos Sąjungos (ES) standartu.
Tiesa, M.Jasiukaitis sutinka, kad vien medicinos pagrindų ir įvadinių estetinės nechirurginės medicinos kursų nepakanka.
„Pagrindinis dalykas – mentorystės laikotarpis. Specialistas, kuris pradėtų dirbti šioje srityje visą laiką turėtų mokytoją-kolegą, su kuriuo galėtų tartis. Galima greitai parodyti, kaip atliekama procedūra, bet tam, kad taptum geru specialistu, reikia laiko“, – akcentavo M.Jasiukaitis.
Naujas specialistas, pasak jo, savarankiškai dirbti galėtų tik po 3 metų. Tad dėl saugumo baimintis neverta.
M.Jasiukaičio nuomone, gydytojai dermatovenerologai perdėtai baiminasi, kad siūloma naujovė paliks juos be pajamų šaltinio.
„Ko jie (dermatovenerologai, aut. pastaba) tikriausiai nesupranta, kad mes ištrauksime paslaugas iš šešėlio. Uždarbis už vieną procedūrą gal ir sumažės, bet pas kvalifikuotą medicinos personalą apsilankančių klientų pyragas padidės“, – sakė M.Jasiukaitis.
Jo nuomone, net ir radus sutarimą dėl pokyčių, staigių permainų tikėtis neverta, nes prireiktų bent kelių metų, kol nauji specialistai įsilietų į rinką.
Bet ir tokio scenarijaus išsipildymui priešinasi gydytojai dermatovenerologai, teigiantys, kad šios specializacijos gydytojų mūsų šalyje netrūksta.
„STRATA duomenimis, dermatovenerologų Lietuvoje pakanka, jų darbo krūviai – vieni mažiausių“, – rašoma LDVD valdybos laiške.
Jame taip pat priduriama esą atsivėrusios naujos galimybės pereiti dirbti į estetinės medicinos sferą gali tik padidinti kitų specializacijų gydytojų trūkumą.
Laukia universitetų sprendimo
VU Medicinos fakulteto Podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius taip pat tikina nesuprantantis, kokiam tikslui prireikė svarstomų pokyčių.
„Iki šiol LR Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiose diskusijose neišgirdome argumentų, kodėl yra būtina keisti šiuo metu egzistuojančią tvarką. Manome, kad prieš teikiant panašias iniciatyvas būtina atlikti išsamią situacijos analizę, o SAM privalėtų pratęsti diskusijas su socialiniais partneriais. Vilniaus universitetas dėl tokių įvadinių kursų organizavimo ar neorganizavimo sprendimą priims tik įvertinęs ne tik galimą naudą, bet ir galimas rizikas pacientams“, - lrytas.lt perduotame komentare teigė V.Kasiulevičius.
SAM viceministro Aurimo Pečkausko rašte universitetams nurodyta, kad jų atstovai iki vasario 15 d. turi apsispręsti, ar jie numato rengti estetinės medicinos paslaugų siauros medicinos praktikos įvadinius kursus. Jei taip – kiek galėtų jie trukti ir kokių profesinių kvalifikacijų gydytojams jie būtų skirti.
„Jei universitetai nuspręstų nerengti įvadinių kursų, išliktų specialistų, teikiančių estetines medicinos paslaugas, problema. Reikėtų ieškoti kitų sprendimo būdų“, – Eltai praėjusią savaitę patvirtino SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Blažinskienė.
