Tai esą turėtų ne tik sumažinti gydytojų darbo krūvį, bet ir pradžiuginti pacientus – reikės mažiau laukti norint užsirašyti pas šeimos gydytoją.
„Sunku pasakyti, ar pacientų eilės ženkliai sutrumpės, tačiau tikrai atsilaisvins vizitų vietų pas šeimos gydytoją“, – apie naujovę „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė.
„Tikrai yra dalis pacientų, kurie ateina tik prasitęsti recepto, gauti siuntimo, dalyvauti prevencinėse programose, ar sergant lėtinėmis ligomis reikalingos konsultacijos tyrimų siuntimui.
Slaugytojai turi pakankamai kompetencijų, kadangi yra studijas universitetuose ir kolegijose baigę specialistai. Jų gebėjimai, įgyta patirtis leidžia suteikti tokias paslaugas.
Tuo metu gydytojas galėtų skirti dėmesį tiems pacientams, kuriems reikalinga jo konsultacija“, – aiškino A.Volodkaitė.
Slaugytoja – ne medicinos sesuo
Tačiau net ir pokytį inicijavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai nesitiki, kad eilių poliklinikose neliks akimirksniu.
„Reikia leisti šitai inovacijai įsibėgėti, bet tikrai didelei daliai paslaugų, kurias pacientams teikia šeimos gydytojas, nereikia gydytojo kompetencijos , – teigė radijo laidoje taip pat dalyvavęs SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus.
„Šioje vietoje yra galimybė pasireikšti ir slaugytojams (...) Šiuo metu visi slaugytojai yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, tai jokiu būdu nėra visiškai nekompetetingas specialistas, kuris gabus tik vykdyti kažkieno pavedimus“, – pridūrė A.Šimkus.
Jis tęsė, kad galbūt vyresni gyventojai slaugytojus asocijuoja su pasenusiu „medicinos seserų“ konceptu.
„Yra kardinalus skirtumas tarp slaugytojos ir medicinos sesers. Medicinos sesuo neturėjo daug teisių, kompetencijų, kad galėtų priimti kažkokius savarankiškus sprendimus. Šiai dienai slaugytojai yra tam įgalinti, išmokinti ir gali realizuoti praktikoje.
Slaugytojo konsultacija yra įrankis sveikatos priežiūros įstaigoms efektyviai naudoti žmogiškuosius resursus, pasinaudoti jų kompetencijomis, žiniomis ir tokiu būdu pagerinti paslaugų prieinamumą, sutrumpinti jų suteikimo laiką“, – dėstė A.Šimkus.
Atliks lėtinių ligų stebėseną
A.Volodkaitė teigė, kad gyventojų požiūris į slaugytojas priklauso nuo ankstesnių jų patirčių. Dalis žmonių lankydamiesi pas šeimos gydytoją tuo pačiu įprato neoficialiai pasikonsultuoti su slaugytoju.
Tačiau, jos manymu, visuomenė dar tinkamai neįvertina slaugytojų kompetencijos.
„Visuomenei reikia švietimo, daugiau informavimo apie slaugytojų pasirengimą, pranešti, kad slaugytojas yra tikrai geras specialistas, kuris gali rūpintis gyventojų sveikatos priežiūra.
Slaugytojas dirba komandoje su šeimos gydytojus ir iškilus klausimams gali pasitarti su šeimos gydytoju“, – pabrėžė A.Volodkaitė.
Ji pasakojo, kad Lietuvoje jaučiamas slaugos specialistų trūkumas. Natūralu, kad senstant visuomenei daugėja lėtinių ligų, auga slaugytojų paslaugų poreikis.
Pasak A.Volodkaitės, slaugytojai daugiau savo funkcijų galėtų perleisti slaugytojų padejėjams ir susitelkti į darbą su pacientais.
Nuo sausio 1 d. įvedama sąvoka „slaugytojo konsultacija“, į kurios apimtis įeina skiepų paskyrimas ir pati vakcinacija, taip prevencinių programų vykdymas, tyrimų paskyrimas, paciento paruošimas operacijai, lėtinių ligų stebėsena.
A.Šimkus paaiškino, kad iki šiol nebuvo aiškiai nurodyta, kad į slaugytojo darbo apimtį įeina ir lėtinių ligų priežiūra.
„Tarkime, yra hipertenzija, ar kita lėtine liga sergantis asmuo, kuris pamiršo pasikreipti į daktarą.
Slaugytojas turėtų sunerimti, kad kažkokio pono mes nematome jau pusę metų, jis nepasirodo. Gal jis persirašė į kitą įstaigą? O gal jam su sveikata visai negerai? Gaunasi proaktyvus veiksmas“, – dėstė A.Šimkus.
Bus atskiras kabinetas?
Tiesa, pašnekovai pabrėžė, kad slaugytojų konsultacijų sėkmė nemaža dalimi priklauso ir nuo sveikatos priežiūros įstaigų administracijos veiksmų.
„Nėra taip, kad ministerija kažką parašė ir viskas taip atsitiko. Yra tie, kas vykdo tą veiklą, įstaigų administracija, jie yra laisvi apsispręsti, ar jie tą vykdo ir kaip“, – sakė A.Šimkus.
Pasak A.Volodkaitės, dalis poliklinikų iš anksto ruošėsi, kad slaugytojai teiks savarankiškas konsultacijas, o yra ir tokių, kurios vis dar rengiasi.
„Reikėtų kalbėti apie darbo sąlygas, ar slaugytoja turės savo atskirą kabinetą, kur galės konsultuoti pacientus? Kalbame, kad turi būti privatumas, paciento duomenų apsauga“, – akcentavo A.Volodkaitė.
Ji pridūrė, kad turės būti perskirstomi ir slaugytojų darbo krūviai, kad naujos atsakomybės netaptų papildoma našta.
„Sakyčiau, tai yra galimybė slaugytojams parodyti savo darbą, kad jis įgijo išsilavinimą ir gali dalį savo paslaugų teikti savarankiškai komandoje su šeimos gydytoju.
Apie tai ir buvo kalbama, kad slaugytojo darbas dažnai yra nepamatomas, neįvertinamas, nors slaugytojai dirba tikrai daug“, – sakė LSSO prezidentė.
