Krionika – žmogaus arba gyvūnų ar jų kūno dalių užšaldymas skystajame azote, siekiant sustabdyti fizinį irimą. Maksas More`as 12 metų dirbo seniausioje pasaulyje krionikos bendrovėje „Alcor Life Extension Foundation“, iš pradžių ėjo generalinio direktoriaus, vėliau ambasadoriaus ir garbės prezidento pareigas.
„Man tai buvo tarsi savaime suprantamas dalykas, tiesiog idėjos apie nenorą mirti pratęsimas“, – sakė jis.
Įmonė valdo modernų centrą Skotsdeile, JAV Arizonos valstijoje. Čia kriokonservuojami 224 žmonių palaikai. 1418 asmenys yra užsiregistravę – po mirties jie taip pat bus užšaldyti.
Technologijos, skirtos žmogaus kūnui po mirties užšaldyti ženkliai patobulėjo. Viena bėda – dar nėra būdo jiems atgaivinti.
„Man tai atrodo kaip iliuzija. Tai – pažadas“, – sakė Niujorko universiteto Grossmano medicinos mokyklos bioetikos profesorius Arthuras Caplanas.
„Nerimauju, kad nors žmonės žvelgia į ateitį ir galvoja, – Ateityje jie sugebės išspręsti bet ką. – Jei po užšaldymo liks tik košė, niekas jos atgaivinti nesugebės net ir po tūkstančio metų“, – pabrėžė A.Caplanas.
Tačiau ne visi nusiteikę pesimistiškai. Prieš šimtą metų žmonės nebūtų patikėję, kad bus galima išsilaipinti Mėnulyje arba turėsime tokias technologijas, kurios leis žmonėms matyti vienas kitą ir kalbėtis realiuoju laiku iš skirtingų pasaulio kampelių.
1966 m. pirmuoju kriogeniniu būdu užšaldytu žmogumi tapo psichologijos profesorius Džeimsas Bedfordas. Ilgą laiką sklandė legenda, kad animacijos tėvas Voltas Disnėjus pasirinko būti užšaldytas po mirties. Tačiau nėra jokių to įrodymų.
Technologijos tobulėja ir užšaldymo idėja nebeatrodo tokia keista. Daugelis turtuolių vis aktyviau domisi būdais, kaip pratęsti gyvenimą. Milijardierius Peteris Thielis yra sakęs, kad norėdamas padaryti „ideologinį pareiškimą“, po mirties užsiregistravo kriogeniniam užšaldymui, nors sako nesitikintis, kad tai pasiteisins.
Jauniausias užšaldytas žmogus – dvimetė mergaitė
Pasaulyje veikia kelios krionikos bendrovės, o „Alcor Life Extension Foundation“ yra seniausia ir žinomiausia.
Tarp užkonservuotų asmenų yra dvejų metų mergaitė iš Tailando, mirusi nuo smegenų vėžio. Tai – jauniausias kriogeniniu būdu užšaldytas žmogus.
Viso kūno užšaldymas kainuoja 220 tūkst. JAV dolerių, pigiau pavyksta išsaugoti tik smegenis – 80 tūkst. JAV dolerių. Dauguma žmonių už šią paslaugą moka iš gyvybės draudimo lėšų. Kai kurie net pasirūpina, kad jų augintiniai būtų užšaldyti.
Kitos bendrovės gali pasiūlyti mažesnę kainą. Tačiau paslaugų paketai skiriasi. Pavyzdžiui, reikalinga budinčių medikų komanda, kuri iškart po mirties atvyksta pradėti krionikos proceso.
Fantazija ar būsima realybė?
„Alcor“ turi filialų Arizonoje, kur gali būti perkelti dar gyvi kritinės būklės pacientai. Tačiau dažniausiai medikų komanda važiuoja į vietą, kur mirė krionikos paslaugą užsisakęs asmuo.
Mirusiojo kraujas pakeičiamas krioprotektoriumi, kuris sumažina ledo kristalų susidarymo riziką po mirties. Tai – procesas, vadinamas vitrifikacija.
Tada kūnas palaipsniui atšaldomas ir laikomas -196 °C temperatūroje specialiuose konteineriuose, pripildytuose skysto azoto, kuris neleidžia kūnui suirti.
Žadama, kad kūnai bus saugomi neribotą laiką, kol mokslo pažanga leis juos atgaivinti.
M.More'as teigė, kad mokslas daro pažangą šioje srityje, tačiau ne taip sparčiai, kaip jis norėtų. Šių metų pradžioje Minesotos universiteto mokslininkai sėkmingai atšildė žiurkių inkstus ir juos persodino į gyvą organizmą.
Krionikos pramonė remiasi prielaida, kad vieną dieną mirtis bus atitaisoma. Turėtume ne tik sugebėti sugrąžinti žmones į gyvenimą, bet ir išgydyti mirties priežastį – vėžį, senatvė ir bet kurią kitą.
Kritikai sako, kad tai – fantazijos. A.Caplanas mano, kad net ir žmonių užšaldymas yra rizikingas procesas, o ką jau kalbėti apie galimybę vieną dieną juos atgaivinti.
„Kalbant apie mane, aš noriu tai padaryti, nes taip geriau nei tiesiog leisti sau numirti“, – sakė M.More'as.
„Tu būsi keistuolis“
Koncepcija, kad miręs žmogus gali būti atgaivintas kelia įvairių teisinių, etinių ir filosofinių klausimų.
Praktiniu požiūriu – ar į gyvenimą grįžęs žmogus turėtų tą pačią tapatybę? Jei karalienė Elžbieta II būtų buvusi kriogeniškai užšaldyta ir grįžtų į gyvenimą, ar ji atsiimtų ir savo teisę į Anglijos sostą? Ar prisikėlę žmonės atgautų turtą, kurį po jų mirties paveldėjo gyvieji?
Skeptikai pažymi, kad net jei būtų įmanoma prisikelti iš mirusiųjų, kiltų daug sunkumų, jei žmonės pabustų po šimtų ar tūkstančių metų. Jiems tektų integruotis į ateities pasaulį, kurio jie nesupranta.
„Net jei tai pavyktų, jei pabustumėte po tūkstančio metų, nesuprastumėte, kas vyksta. Būsite keistuolis“, – sakė A.Caplanas.
M.More'as mano, kad tai tiesiog dar vienas iššūkis, kurį reikia įveikti. Jis priminė, kad žmonės pabunda po ilgų komos metų arba persikelia į kitą šalį ir asimiliuojasi naujoje kultūroje.
Reikia tikėti ne tik mokslo pažanga, bet ir tuo, kad šiuo verslu besiverčiančios įmonės nebankrutuos. Kažkas juk visą tą laiką turi rūpintis užšaldytais palaikais. Žinoma, bendrovės yra numačiusios savo veiklos ir lėšų panaudojimo saugiklius, kuriuos pristato savo klientams.
M.More`as pastebi, kad į programą registruojasi žmonės, kuriuos vienija gilus „nuotykių jausmas“. Jie nebijo būtų palaikyti nonkomformistais.
„Nežinomybė žmones gąsdina, jie verčiau renkasi mirti. Man labai sunku tai suprasti. Bet tai jų pasirinkimas“, – sakė More'as.
„Aš mieliau dalyvaučiau didžiajame nuotykyje ir pažiūrėčiau, kas iš to gausis“, – pridūrė jis.
Pagal „Business Insider“ inf.
