Profesorius Saulius Čaplinskas mano, kad COVID-19 pandemijos įkarštyje įvesti griežti suvaržymai ne visada buvo tikslingi, tad ir šį ligų sezoną neturėtų būti taikomi.
„Noriu tikėti, kad ypatingų ribojimų, bent jau lockdownų („uždarymo“, red. pastaba), kurie buvo nepagrįsti, taikyti kada jau buvo daug žinoma apie ligą, buvo skiepai, medikamentai... Tikrai nebebus tokių klaidų.
Bet būtų gerai, kad kiekvienas iš mūsų prisiimtume atsakomybę ir jausdami ligos simptomus ribotume savo judėjimą, bent jau be kaukės ar respiratoriaus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Profesorius tęsė, kad vaistinė ir poliklinika – vietos, kur yra didelė tikimybė sutikti sergantį žmogų. Todėl būtų neišmintinga ten lankantis nedėvėti medicininės kaukės.
Lrytas.lt primena, kad prieš kelias savaites premjerė Ingrida Šimonytė patikino, jog, nepaisant augančio sergamumo COVID-19, nėra planuojama įvesti ribojimų nacionaliniu mastu.
„Nematome tikrai grėsmės sveikatos sistemai, dėl ko reikėtų papildomų priemonių“, – gruodžio pradžioje sakė I.Šimonytė.
Daugeliui nusilpo imunitetas
„Kiekvienais metais yra tas pats: kai ateina šaltasis metų laikotarpis, padidėja sergamumas peršalimo ligomis. Nauja galbūt tik tai, kad dabar yra popandeminis laikotarpis. Reiškia, didesnė dalis žmonių dabar turi nusilpusį imunitetą“, – aiškino S.Čaplinskas.
Pasak jo, tai nulėmė pandemijos laikotarpiu sumažėjusį įprastinių virusų cirkuliacija.
„Žmonės mažiau judėjo, nebendravo tarpusavyje, reiškia, nepasidalino peršalimo ligas sukeliančiais mikroorganizmais – virusais ir bakterijomis – ir dabar mikroorganizmai turi atsigriebti.
Reiškia, jiems yra palankios sąlygos plisti, o mūsų organizmai kiek pasilpę. Todėl ir turime didesnį sergamumą“, – sakė S.Čaplinskas.
Kaip sustiprinti imunitetą? Geras poilsis, subalansuota mityba, laikas lauke – įprastas taisykles vardijo profesorius. Kaip ligų prevencijos priemonę , jis taip pat išskyrė ir tinkamo patalpų vėdinimo svarbą.
Suprantama, kad šventės – susitikimų laikas. Tačiau S.Čaplinskas pabrėžė, kad jaučiant ligos simptomus derėtų susilaikyti nuo giminaičių lankymo, gyvo kontakto su kolegomis.
„Jie paprasčiausiai kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinėms žmonėms“, – akcentavo profesorius.
Svarbu vaistus vartoti atsakingai
S.Čaplinskas pabrėžė, kad pasijutus blogai svarbu išsiaiškinti ir tikslų ligos sukėlėją, nes nuo to priklauso medikamentinio gydymo galimybės.
„Išvada: jaučiant ligos simptomus, pirmiausia reikėtų likti namie, įvertinti sveikatos būklę ir atlikti savitikros testą. Jeigu jis aiškiai parodys, ar žmogus serga, nes turi kovido, gripo ar respiracinio sincitinio viruso sukeltą ligą, tada gydytojas galės parinkti tikslinį medikamentą prieš konkretų sukėlėją“, – sakė S.Čaplinskas.
Jis tęsė, kad yra galimybė gauti vaistų, skirtų specialiai koronavirusui gydyti.
„Nėra taip, kad pajutus menkiausią simptomą ir nustačius kovidą, reikėtų iš karto imtis tos tabletės. Reikia konsultuotis su gydytoju, nes tie vaistai yra stiprūs ir turi hepatotoksinį poveikį. Tai reiškia, kad jie gali pažeisti kepenis“, – įspėjo S.Čaplinskas.
Profesorius pridūrė, kad atsakingai elgtis reikia ne tik su vaistais nuo COVID-19, bet ir visais antibiotikais. Jeigu jie vartojami ne pagal instrukciją, vystosi antibiotikams atsparios bakterijos.
„Jau eilę metų kyla ypatingas medikų susirūpinimas, nes mes prarandame stiprų ginklą, tą vaistą gydant bakterines ligas.
Beje, panaši tendencija stebima ir apie antivirusinius vaistus. Ypač gydant ŽIV infekcija, taip pat stebimas viruso atsparumo antvirusiniams vaistams vystymasis.
Medikamentai gerai, bet tai yra labai tikslus ir stipriai veikiantis ginklas, kurį reiktų naudoti labai išmintingai ir tikslingai“, – akcentavo S.Čaplinskas.
Jis paaiškino, kad išsivysčius atsparumui vaistas tampa nebe veiksmingas, todėl tenka naudoti kitą, dar stipresnį.
„Mes priėjome ribą, kai kito, to pakaitinio vaisto (variantų, red. pastaba) lieka kuo toliau tuo mažiau. Sukurti naują antibiotiką gali užtrukti nuo 10 iki 20 metų“, – paaiškino S.Čaplinskas.
