Naujas tyrimas rodo, kad „amžinieji chemikalai“ gali paspartinti storosios žarnos vėžio progresavimą. Analizės autorių teigimu, tokį poveikį gali patirti ugniagesiai gelbėtojai ir kiti žmonės, kurie turi nuolatinį kontaktą su PFAS.
Pastebėta, kad ugniagesių gelbėtojų kraujyje PFAS kiekis būna didesnis nei bendros populiacijos. Taip yra, nes gaisrų gesinimui naudojamų putų sudėtyje yra PFAS.
Ugniagesiai gelbėtojai dažniau nei kiti gyventojai serga ir miršta nuo įvairių vėžinių susirgimų, įskaitant storosios žarnos vėžį. Manoma, kad aplinkos veiksniai yra susiję su maždaug 80 proc. storosios vėžio atvejų.
Naujo tyrimo metu nustatyta, kad PFAS poveikis laboratorijoje paskatino storosios žarnos vėžio ląsteles migruoti į naujas vietas. Tai reiškia, kad „amžinieji chemikalai“ gali turėti įtakos vėžio plitimui (metastazėms) gyvuose organizmuose.
„Tai neįrodo metastazių atsiradimo, tačiau ląstelių judrumas padidėjo, o tai yra metastazių požymis“, – sako Jeilio universiteto epidemiologė Caroline H. Johnson.
PFAS yra žmogaus sukurtos cheminės medžiagos, kurių pagrindą sudaro anglies ir fluoro ryšiai. „Amžinaisiais chemikalais“ jos pramintos, nes šie ryšiai yra labai stiprūs ir atsparūs skilimui. Dėl patvarumo PFAS plačiai naudojamos įvairiuose gaminiuose.
Deja, tai reiškia, kad PFAS daugybę metų išlieka išlieka aplinkoje, šių medžiagų koncentracija nuolat didėja.
„PFAS yra plačiai paplitusi patvariųjų organinių teršalų klasė, kelianti vis didesnį susirūpinimą visame pasaulyje“, – sako vienas iš tyrimo autorių, Jeilio universiteto fiziologas Jie Zhengas.
„Jie (PFAS) dažnai aptinkami aplinkoje, pavyzdžiui, geriamajame vandenyje, patalpų dulkėse, valymo priemonėse ir dangose“, – pridūrė J.Zhengas.
Daug „amžinųjų chemikalų“ vis dar yra kasdien naudojamuose daiktuose. PFAS keliamas pavojus iš esmės neaiškus – iš dalies dėl to, kad šiai klasei priklauso daugybė skirtingų junginių.
Tyrimai parodė, kad „amžinieji chemikalai“ plinta aplinkoje, o didelio jų kiekio poveikis yra susijęs su žalingu poveikiu žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Perfluoroktano rūgštį (PFOA), plačiai naudojamą PFAS, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2023 m. lapkričio mėnesį priskyrė prie „žmonėms kancerogeninių medžiagų“, o perfluoroktansulfoninę rūgštį (PFOS), kitą plačiai naudojamą PFAS, prie „žmonėms galimai kancerogeninių medžiagų.“
Norėdami ištirti, kaip jie veikia agresyvų storosios žarnos vėžį, J.Zhengas, C.H.Johnson ir jų kolegos pasitelkė laboratorijoje išaugintas vėžio ląsteles ir metabolomiką – procesą, kurio metu nustatomas metabolitų, tūkstančių mažų molekulių, tokių kaip aminorūgštys, lipidai ir baltymai, kiekis.
„Ieškome dėsningumų, kurie pasireiškia PFAS veikiamų žmonių arba sergančių žmonių grupėse, tada bandome iškelti hipotezę, kodėl žmogui gali išsivystyti arba progresuoti liga“, – sakė C.H.Johnson.
Tyrimo metu pastebėta, kad PFAS poveikis pakeitė įvairius ląstelių funkcijoms svarbius metabolitus, pavyzdžiui, aminorūgštis ir riebalų rūgštis, taip pat signalinius baltymus, susijusius su metastazėmis.
Po PFAS poveikio storosios žarnos vėžio ląstelėse sumažėjo medžiagų, kurios turi priešuždegiminių savybių ir apsaugo nuo vėžio.
Laboratorijoje gauti rezultatai rodo, kad didelio kiekio PFOS ir PFOA poveikis turi potencialą padidinti storosios žarnos vėžio išplitimo riziką realiomis sąlygomis.
Tyrėjai teigia, kad tai labai svarbi informacija tiems, kurių darbas susijęs su didesne PFAS poveikio rizika.
Tyrimas neseniai paskelbtas žurnale „Environmental Science & Technology“.
Parengta pagal „Science alert“ inf.
