Metų pradžioje be ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutartyse numatytų didesnių lėšų medicinos paslaugoms su kai kuriomis įstaigomis pasirašyti ir susitarimai dėl papildomų lėšų, už kurias jos įsipareigojo didinti nemokamai teikiamų paslaugų skaičių, spręsti ilgų eilių pas gydytojus problemą. Pavyzdžiui, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) pagal susitarimus su 17 Vilniaus ir Alytaus apskričių gydymo įstaigų papildomai skyrė iš viso 23,3 mln. eurų iš PSDF. Be to, visoms gydymo įstaigoms apmokamos ir viršsutartinės ambulatorinės, dienos stacionaro, chirurgijos, slaugos paslaugos.
„Baigiantis metams prieš sudarydami kitų metų sutartis pasidomėjome, kaip gydymo įstaigoms sekasi įgyvendinti įsipareigojimus didinant paslaugų prieinamumą. Apklausėme didžiausius pacientų srautus turinčias Vilniaus poliklinikas ir matome, kad nors eilių problema vis dar didelė, įstaigos aktyviai stengiasi gerinti situaciją, yra teigiamų pokyčių.
Tačiau apklaustos gydymo įstaigos taip pat atkreipė dėmesį, kad vis dar palyginti daug pacientų, neatšaukę savo registruoto vizito, pas gydytoją neatvyksta, o tai irgi daro įtaką eilėms“, – sako Vilniaus TLK Sutarčių skyriaus vedėja Dangira Skebėrienė.
Pasak D. Skebėrienės, šiemet gydymo įstaigos ėmėsi įvairių priemonių, kad iš PSDF apmokamos paslaugos apdraustiesiems būtų prieinamesnės. Nors pritraukti naujų gydytojų specialistų tampa iššūkiu net didžiuosiuose miestuose, vis dėlto pagal galimybes gydymo įstaigos įdarbino naujų skirtingų sričių specialistų, kai kurios – net iki keliolikos, dalis specialistų pasididino darbo krūvį, kai kur išplėstas dienos chirurgijos paslaugų spektras, pailgintas darbo laikas.
Kelios didelės sostinės gydymo įstaigos, kaip antai Antakalnio, Karoliniškių, Šeškinės, Centro poliklinikos, pasiūlė pacientams galimybę registruotis šeštadienio vizitams pas gydytojus.
Priklausomai nuo gydymo įstaigos, šeštadieniais jose gali būti teikiamos šeimos gydytojų ir (ar) gydytojų specialistų, pas kuriuos eilės ilgiausios, paslaugos, pavyzdžiui, kardiologo, vaikų chirurgo, endokrinologo, neurologo, oftalmologo, otorinolaringologo, urologo, chirurgo, traumatologo.
Situacija palaipsniui gerėja: Vilniaus TLK veiklos zonos gydymo įstaigose gydytojų konsultacijų šiemet iki gruodžio suteikta 10 proc., dienos stacionaro paslaugų – 18 proc., ambulatorinės chirurgijos paslaugų – 20 proc., dienos chirurgijos – 22 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vis dėlto eiles lemia ne tik lėšos arba medicinos personalo skaičius, bet ir pacientų sąmoningumas. Apklaustų didžiųjų gydymo įstaigų duomenimis, neatšaukdami registruoto vizito Vilniuje pas gydytojus neatvyksta apie 10 proc. pacientų, t. y. kas dešimtas vizitui užsiregistravęs žmogus.
Gera žinia ta, kad pažangą darome – prieš kelerius metus neįvykę neatšaukti vizitai sudarė net apie trečdalį. Tačiau dar yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, jeigu šiuo metu per dieną poliklinikoje užregistruojama suteikti planines paslaugas 3 tūkstančiams pacientų ir iš jų neatšaukdamas vizito dešimtadalis neatvyksta, tai galbūt tądien nepriimama 300 kitų pacientų, per darbo savaitę – jau 1,5 tūkstančio. Regionuose skaičiai mažesni, bet tikėtina, kad neatvykusiųjų procentinė dalis panaši ir yra reikšminga mažesnėms vietos gydymo įstaigoms bei gyventojų bendruomenėms.
„Siekdamos, kad tokių situacijų mažėtų ir būtų racionaliai panaudojamas tuo metu dirbančių gydytojų laikas, gydymo įstaigos prieš vizitą skambina pacientams, siunčia elektroninius laiškus, SMS pranešimus, atsakydami į kuriuos žmonės informuoja atvyksią ar ne.
Tačiau pasitaiko, kad pacientai, net patvirtinę atvykimą, pas gydytoją taip ir nepasirodo. Deja, kartais nutinka, kad į registruotus vizitus pacientai neatvyksta ir šeštadieniais, kai gydymo įstaigos gyventojų patogumui dirba papildomu laiku“, – situaciją komentuoja Vilniaus TLK atstovė.
Veikiausiai mažai kas žino, kad Lietuvos teisės aktai įpareigoja pacientus, kurie negali atvykti pas gydytoją nustatytu laiku, apie tai pranešti gydymo įstaigai ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatomo paslaugos vizito. Suprantama, kad gyvenime gali susiklostyti aplinkybių, kai žmogus negali pranešti.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad pacientai suprastų, jog neatšaukę vizito, kai tai padaryti gali, į jį neatvykdami atima galimybę tuo laiku paslaugą gauti žmogui, kuriam būtent tada ji gali būti gyvybiškai svarbi. Negalint atvykti, kuo anksčiau apie tai informuoti gydymo įstaigą turėtų būti ne mažesnė pacientų pareiga nei gydytojų pareiga gydyti.
