Pasak analizės autorių, apskaičiavimai minimalūs, beveik neabejotina, kad tikrieji skaičiai yra didesni.
Nuo 2020 m. pabaigos, kai buvo patvirtintos pirmosios vakcinos nuo koronaviruso, ES šalys bendrai įsigijo 1,5 mlrd. dozių. Tai reiškia, kad vienam gyventojui tenka daugiau nei trys skiepo dozės. Daugybė vakcinų buvo nepanaudotos laiku ir utilizuotos.
Skaičiavimai rodo, kad kiekvienam ES gyventojui tenka 0,7 išmestos vakcinos. Pirmauja Estija, kuri utilizavo daugiau skiepų nei turi gyventojų, toliau seka Vokietija.
Jei likusiose ES šalyse situacija būtų identiška, tai reikštų, kad utilizuota daugiau kaip 312 mln. vakcinų.
Nelengva sužinoti, kiek vakcinų buvo išmesta. Vyriausybės, įskaitant antrą pagal gyventojų skaičių ES šalį Prancūziją, nenoriai dalijasi skaičiais.
POLITICO skaičiavimai remiasi 19 ES valstybių statistika: 15 šalių pateikė tiesioginius duomenis, o keturiose pranešė vietos žiniasklaida. Kai kurie duomenys pateikti dar šį mėnesį, o seniausi – 2022 m. gruodį.
Tai reiškia, kad realus šiuo metu utilizuotų vakcinų skaičius greičiausiai yra daug didesnis.
Pavyzdžiui, Vokietija birželį nurodė, kad saugo dar 120 mln. vakcinų. Skiepų gamintojai taip pat pristatė atnaujintus skiepus, pritaikytus prieš šiuo metu cirkuluojančias koronaviruso atmainas, todėl ankstesnės vakcinos greičiausiai bus išmestos.
Apskaičiuota, kad 215 mln. išmestų vakcinų vertė yra daugiau nei 4 mlrd. eurų. Tiesa, remiamasi žiniasklaidoje pasirodžiusiomis skiepų kainomis, nes jos nebuvo paskelbtos viešai.
Didžioji dalis vakcinų buvo įsigytos pandemijos įkarštyje 2021 m., kai ES, JAV ir Jungtinė Karalystė stengėsi užsitikrinti skiepų, kurių tuomet trūko. ES sudarė didžiausią sutartį, pagal kurią iš bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ įsigijo 1,1 mlrd. skiepų dozių.
ES sandoris tuo metu buvo giriamas, tačiau vėliau išryškėjo problemos. Šalys buvo įsipareigojusios pirkti skiepus, net kai pandemija atslūgo, o pastangas padovanoti perteklines vakcinas trečiosioms šalims sutrukdė mažėjanti paklausa ir logistikos problemos.
Kol nacionalinės vyriausybės skundėsi dėl vakcinų pertekliaus, Europos Komisija derėjosi dėl sutarties. Būta ir karštų susikirtimų.
Lenkija ir Vengrija atsisakė mokėti už naujas COVID-19 vakcinų siuntas, reaguodama į tai „Pfizer“ iškėlė bylą dėl sutarties pažeidimų.
Rumunijoje norima panaikinti buvusio ministro pirmininko ir dviejų buvusių sveikatos apsaugos ministrų neliečiamybę, teigiant kad dėl pernelyg didelio vakcinų pirkimo valstybė patyrė daugiau kaip 1 mlrd. eurų žalą.
Tačiau skiepai bus tiekiami ir toliau, nes pagal peržiūrėtą sutartį su „Pfizer“ Europos šalys privalės pirkti vakcinas bent iki 2027 m.
