Duomenimis apie situaciją šalyje pasidalinti pareikalavo Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO), pasigirdo svarstymų, ar situacija Kinijoje yra grėsminga Europai.
„Visiems didžiausią nerimą kelia potencialus pavojus, kad gali atsirasti nauji virusai (…) bet šiandien atrodo, kad tokios grėsmės nėra.
Oficialiai pranešta, kad tai yra žinomi, tie patys kvėpavimo takų virusai – SARS‑CoV‑2, gripo ir RSV – kurie siaučia ir Lietuvoje.
Situacija Kinijoje yra ypatinga tuo, kad ten labai daug virusinių infekcijų komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, atvejų. Tiesą sakant, ten labai dažnai nustatomas bakterinis sukėlėjas Mycoplasma pneumoniae. Tai irgi ne kažkokia nauja, bet gerai žinoma bakterija, kuri pasiduoda gydymui antibiotikais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.
Kinijos Nacionalinė sveikatos komisija susirgimų daugėjimą šalyje aiškina patogenų plitimu panaikinus koronaviruso priemones.
Šiai versija pritarė A.Žvirblienė, pabrėžusi, kad socalinio gyvenimo suvaržymai Kinijoje taikyti ir tuomet, kai Europa pandemijos valdymo priemones pamiršo.
„Jei prisimintume, kaip atrodė Kinija ir kitos šalys, tarkime, pernai žiemą – buvo labai didelis skirtumas. Tai yra akivaizdi priežastis: virusai ir bakterijos neturėjo galimybės plisti, neužkrėtė naujų šeimininkų.
Labai didelė populiacijos dalis neįgijo imuniteto ir todėl dabar stebima naujų užsikrėtimų banga“, – dėstė A.Žvirblienė.
Mikrobams atsparios bakterijos
Ji pridūrė, kad situacija Kinijoje didina ir mikrobų atsparumo antibiotikams riziką. Pasak profesorės, šiai grėsmei skiriamas vis didesnis tarptautinės bendruomenės dėmesys.
„Ta problema kyla, nes žmonės vartoja daug antibiotikų, o mikrobai – tiek virusai, tiek bakterijos – turi visą eilę evoliuciškai susiformavusių mechanizmų, kurie padeda įveikti antibiotikus. Todėl jie turi būti vartojami atsakingai“, – pabrėžė A.Žvirblienė.
Ji pridūrė, kad antibiotikų skyrimui būtina tiksli diagnostika, šie vaistai jokiu būdu negali būti naudojami virusinių infekcijų gydymui.
Antibiotikai taip pat naudojami gyvulininkystėje. Profesorė patikino, kad rinkdamasi mėsą parduotuvėje pasižiūri į etiketę ir perka tą, kuri buvo užauginta be antibiotikų.
Kylanti Lietuvos sergamumo kreivė
Lietuvoje sergamumas COVID-19 palaipsniui auga jau kelis mėnesius. Atskiromis dienomis nustatomi beveik 2 tūkst. naujų užkrėtimai, dažnėja ir mirtys. Tiesa, didžiule našta sveikatos apsaugos sistemai COVID-19 netampa.
Profesorė paaiškino, kad koronavirusą vertina kaip endeminį virusą, kurio sukeliamų ligos atvejų natūraliai padaugėja šaltuoju metų laiku.
„Pasižiūriu į Europos statistiką: daugelyje šalių mažėja ir užsikrėtimų, ir mirčių atvejų. Bet Lietuvoje ta kreipė yra kylanti“, – pastebėjo profesorė.
Pasak jos, Lietuvoje sergamumas COVID-19 infekcija siekia 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o gripo išplitimas dar didesnis – svyruoja apie 1000 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o dalyje šalies savivaldybių sergamumas jau pasiekė epideminį lygį.
Tačiau epidemiologinė šalies situacija A.Žvirblienei nerimo nekelia.
„Mažesnioji dalis užsikrėtimų yra pakartotiniai. Tai reiškia, kad tiek persirgimas, tiek vakcinos vis dar apsaugo. Situacija tikrai nėra dramatiška, nėra perpildytos ligoninės ir reanimacijos skyriai“, – akcentavo profesorė.
Ji pridūrė, kad koronavirusas ir toliau mutuoja ir tampa vis užkrečiamesnis, tačiau naujos versijos išlieka artimos omikron variantui.
Dalyje ligoninių ir poliklinikų lankytojų jau prašoma nešioti veido kaukes, bet ir kitose viešose vietose jas dėvintys žmonės – daug įprastesnis reginys nei prieš pandemiją.
„Manau, tai yra atsakingas požiūris. Pirmiausia reikėtų pagalvoti apie rizikos grupės asmenis“, – sakė A.Žvirblienė.
Profesorė: per pandemija padaryta klaidų
COVID-19 infekcija užsikrėtę žmonės, kuriems kyla didesnė rizika sirgti sunkia ligos forma, gali nemokamai gauti vaistą, stabdantį viruso dauginimąsi ir palengvinantį ligos simptomus.
Jis apsaugo nuo patekimo į ligoninę, o svarbiausia – nuo mirties.
„Tai yra cheminiai vaistai, skiriami žmonėms, kuriems potencialiai gali išsivystyti sunkios ligos komplikacijos“, – sakė A.Žvirblienė.
Ypač svarbu, jog gydymas būtų skirtas per 5 dienas pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams, o vaistą elektroniniu receptu išrašo gydytojas.
Paklausta, apie COVID-19 pandemijos pamokas, A.Žvirblienė priminė, kad iki tol niekas pasaulyje neturėjo tokios situacijos valdymo patirties.
„Žinoma, buvo ir klaidų. Manau, labai didelė klaida buvo tokie ilgi karantinai. Šalys taikė skirtingus modelius ir mes negalime pasakyti, kad Švedijos pavyzdys buvo labai geras, nes tai buvo labai rizikinga situacija be vakcinų ir jie gana laisvai netaikė ribojimų.
Manau, tie ribojimai buvo reikalingi, kai nebuvo jokių apsaugos priemonių. Bet kai kurie galėjo trukti trumpiau, ypač kai jau buvo vakcinos“, – teigė A.Žvirblienė.
