Kolonoskopijos metu padarytose nuotraukose, kurios buvo paskelbtos žurnale „American Journal of Gastroenterology“, matyti nepažeista musė vyro storosios žarnos viduje.
Misūrio universiteto Gastroenterologijos katedros vedėjas Matthew Bechtoldas sakė apžiūrėjęs musę ir nustatęs, kad vabzdys – negyvas.
63 metų pacientas gydytojams pasakojo, kad dieną prieš procedūrą vartojo tik skaidrius skysčius ir nežinojo, kaip musė pateko į jo gaubtinę žarną.
Vyras sakė, kad dvi dienos prieš procedūrą vakarienei valgė picą ir salotas, tačiau nepastebėjo, kad į jo maistą būtų patekusi musė. Pacientas taip pat nepajuto jokių apsinuodijimo ženklų.
Šis atvejis buvo apibūdintas kaip „labai retas kolonoskopinis radinys ir mįslė, kaip nepažeista musė pateko į skersinę gaubtinės žarnos dalį“.
M.Bechtoldas įvardijo kelias versijas: musė galėjo būti suvalgyta arba pati įskristi į tiesiąją žarną. Tačiau gydytojas ir jo kolegos dėl šio atvejo gūžčioja pečiais.
Jis sakė, kad jei musė pateko per paciento burną, „galima manyti, kad virškinimo fermentai ir skrandžio rūgštis būtų suardę musę. Tačiau musė buvo nepažeista, todėl ši hipotezė mažiau tikėtina“.
Sunku paaiškinti, kaip musė į žmogaus kūną įskristi galėjo per „užpakalines duris“. Pasak medikų, net jei musė tokiu būdu patektų į kūną, jai reikėtų įveikti ilgą kelią tamsiame ir vingiuotame žmogaus žarnyne.
„Tai irgi atrodo mažai tikėtina“, – sakė M.Bechtoldas.
Medicinos praktikoje yra buvę daugiau atvejų, kai vabzdžiai kelionės per virškinimo sistemą metu išliko sveiki. Būta atvejų, kai musės ir lervos pateko į žmogaus vidų ir užkrėtė žarnyną – tai vadinama žarnyno miioze.
Vabzdžiai gali dėti kiaušinėlius ant maisto produktų, kuriuos vėliau suvalgo žmogus, o retais atvejais jie gali išlikti gyvi skrandžio rūgštyje ir virškinamojo trakto aplinkoje.
Kai kurių pacientų išmatose aptikus lervų, jie patyrė viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą ir vėmimą.
Parengta pagal Independent.co.uk inf.
