„Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai apie kolegės mirtį sužinojo iš velionės vyro, kuris informavo, kad moteris iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Nelaimė įvyko darbuotojos atostogų metu“, – Eltai perduotame komentare sako M. Pauliukas.
„Ligoninė ėmėsi visų būtinųjų veiksmų, kolegoms teikta psichologinė pagalba, inicijuoti baziniai savižudybės prevencijos ir psichikos sveikatos mokymai, kurie gruodžio 15 dieną bus vedami Akušerijos skyriaus darbuotojams, o kitąmet numatomi ir visam ligoninės personalui“, – priduria ligoninės direktorius.
Kaip teigia M. Pauliukas, iš karto po gydytojos mirties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie tai informuota ir SAM, kuri yra šios ligoninės dalininkė.
„Iškart po nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Šiaulių apygardos prokuratūra tyrimą nutraukė, konstatavusi, kad moteris iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Nėra ir jokių duomenų, kad savižudybė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje. Sveikatos apsaugos ministerija informuota apie įvykį“, – perduotame komentare teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius.
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbęs gydytojas atėmė sau gyvybę. Savo ruožtu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos patvirtino, kad antradienį kolektyvas neteko abdominalinės chirurgijos gydytojo.
LMS pirmininkė A. Gerliakienė, komentuodama šią nelaimę, užsiminė apie dar vieną galimai nuslėptą savižudybę.
„Dar galiu pasakyti, kad Šiaulių ligoninėje irgi galimai buvo suicido atvejis, apie kurį uždrausta kalbėti darbuotojams. Užmegzti kontaktą su darbuotojais nepavyko, iš pradžių jie norėjo kalbėtis, paskui išsigando ir nekalbėjo. Tai čia dar ir slėpimo atvejis“, – užsiminė LMS pirmininkė.
„Jeigu Santaros atvirai reaguoja ir daro viską, kad ištirtų situaciją ir pagerintų darbuotojų būklę, tai Šiaulių ligoninėje yra atvirkščias reagavimas ir užslėpti bandoma“, – palygino atvejus A. Gerliakienė.
Numatomi susirinkimai pokalbiams apie patiriamą stresą
Medikų atstovams užsiminus apie didelį gydytojų darbo krūvį ir vis dar esantį mobingą, Šiaulių ligoninės direktorius M. Pauliukas sako, kad gydymo įstaiga stengiasi laiku aptikti galimus mobingo, smurto ar priekabiavimo atvejus.
„Visur ir visuomet pabrėžiame, jog esant bet kokiems galimo mobingo, smurto, seksualinio priekabiavimo ir kt. atvejams nedelsiant prašome tiesiogiai informuoti direktorių arba pavaduotoją medicinai“, – teigiama Eltai perduotame direktoriaus komentare.
Anot jo, ateinančiais metais bus skiriama laiko ir kolektyviniams susirinkimams, kurių metu bus aptariamas darbe galimai patiriamas stresas ir nuovargis.
„Taip pat ateinančiais metais numatomi ir kolektyviniai susirinkimai kartą per mėnesį, kuriuose dalis laiko bus skiriama darbe galimai patiriamo streso, nuovargio, reagavimo į netektis klausimams bei psichosocialinei pagalbai įstaigoje ir už jos ribų“, – sako M. Pauliukas.
„Įvertindami visas aplinkybes ir suprasdami, kad medikai gal jausti nuovargį, perdegimą, siūlome savo įstaigos darbuotojams trijų pamainų darbo grafiką, kurį sėkmingai įgyvendinome keliuose skyriuose. Atlikus darbuotojų ir pacientų apklausas paaiškėjo, jog ženkliai pagerėjo slaugytojų poilsio, darbo, bendravimo su pacientais kokybė“, – pridūrė Šiaulių ligoninės direktorius.
Pasklido melagingas gandas
Po medikės mirties buvo pasklidusi informacija, kad drastiškas poelgis gali būti susijęs darbe patiriamu spaudimu.
Šaltiniai pasakojo, kad kolektyvas buvo perspėtas nekalbėti apie šią nelaimę. Anonimiškai kalbėję medikai sakė, kad ši darbuotoja neva nesutiko dirbti didesniu krūviu už tą patį atlyginimą ir pateko į nemalonę.
Žurnalistams pradėjus domėtis šia situacija, pasklido žinia, kad ši darbuotoja neva labai sielojosi, nes esą pateko į korupcinius nusikaltimus tyrusių teisėsaugininkų akiratį.
Šis gandas, kuris aktyviai skleidžiamas ir dabar, pasirodė melagingas. Lrytas.lt išsiaiškino, kad STT atliktame ikiteisminiame tyrime dėl kyšininkavimo nefigūravo nė vienas Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos viduriniosios grandies medikas - abu buvo gydytojai.
