ŽIV atvejų šuolis fiksuotas ir Lietuvoje. 2022 m. mūsų šalyje buvo diagnozuoti 252 nauji ŽIV infekcijos atvejai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Palyginimui, 2021 m. fiksuotas 121 naujas ŽIV atvejis.
ECDC ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro bendroje ataskaitoje skelbiama, kad 2022 m. Europos regione buvo nustatyti 110 486 nauji ŽIV atvejai, o bendras diagnozių skaičius pasiekė 2,4 mln.
ŽIV atvejų augimą pernai galėjo lemti įprastų testavimo paslaugų atnaujinimas po COVID-19 pandemijos, išplėstos ir tikslinės testavimo dėl ŽIV galimybės ir naujų ištyrimo strategijų įgyvendinimas.
„ŽIV diagnozių augimas gali atrodyti kaip bloga tendencija, tačiau tai rodo, kad judame teisinga linkme: daugelis ŽIV užsikrėtusių žmonių turi geresnes galimybes gauti ištyrimą, gydymo ir paramos paslaugas, kurių jiems reikia“, – antradienį sakė ECDC direktorė Dr. Andrea Ammon.
Ji pabrėžė, kad daugiau nei 1 iš 10 ŽIV užsikrėtusių Europos gyventojų nežino apie savo statusą. Vėlyva diagnozė lemia blogesnius gydymo rezultatus ir tolesnį ŽIV plitimą.
A.Ammon teigė, kad per pastaruosius metus 1 iš 6 ŽIV užsikrėtusių asmenų vengė sveikatos priežiūros paslaugų, nes bijojo, kad su juo bus elgiamasi kitaip.
„Turime spręsti stigmos problemą sveikatos priežiūros įstaigose“, – pabrėžė ECDC direktorė.
„ŽIV diagnozė nėra mirties nuosprendis. Diagnozavus ligą, galima gauti labai veiksmingą gydymą, kuris taip pat padeda mažinti ligos plitimą, todėl jūsų artimieji būna apsaugoti“, – paaiškino PSO Europos regioninio biuro direktorius dr. Hansas Kluge.
Paskelbtoje ataskaitoje išryškėjo skirtumai Europos regione. 71,6 proc. (79 144) naujų ŽIV atvejų nustatyta žemyno rytinėje dalyje, 20,3 proc. (22 397) vakarinėje ir tik 8,1 proc. (8 945) – centrinėje.
Gruodžio 1 d. bus minima Pasaulinė AIDS diena.
