Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisas registravę Seimo nariai siūlo nustatyti, kad išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikacija galėtų būti įgyjama universitete, baigus slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą.
Priėmus įregistruotą projektą, slaugos magistrantūros studijas galėtų vykdyti ne tik medicinos gydytojus rengiantys universitetai, t. y. Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, bet ir Klaipėdos universitetas, vykdantis tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos slaugos studijų programas.
Pasak A. Matulo, praplėtus universitetų, rengiančių išplėstinės praktikos slaugytojus, ratą, būtų užtikrintas išplėstinės slaugos specialistų rengimas ir jų pritraukimas trijuose Lietuvos regionuose, kuriuose veikia universiteto ligoninės.
Projektą parengę Seimo nariai tikisi, kad sudarius galimybę ir kitiems universitetams ruošti trūkstamos profesijos specialistus, bus sudarytos sąlygos parengti daugiau išplėstinės praktikos slaugytojų, nuosekliai bus gerinama slaugos paslaugų kokybė, mažinamas šeimos gydytojų darbo krūvis ir administracinė našta, padidės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Šiuo metu tik du universitetai, t. y. Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ruošia medicinos gydytojus, kartu vykdydami antrosios pakopos slaugos studijų programas, t. y. slaugos magistrantūros studijų programą, kurią pabaigus suteikiama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija.
2023 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė, kurioje teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Klaipėdos universitete Sveikatos mokslų fakultete nuo 2001 m. veikianti Slaugos katedra vykdo I ir II pakopos slaugos studijų programas.
„Siekiant didinti slaugytojų pritraukimą Klaipėdos regione, tikslinga sudaryti sąlygas Klaipėdos universitete ruošti išplėstinės praktikos slaugytojus, vykdant slaugos magistrantūros studijų programą, kurią pabaigus įgyjama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija“, – teigia įstatymo pataisų autoriai.
Šiuo metu Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme nurodyta, kad išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą. Tai reiškia, kad išplėstinės praktikos kvalifikacija gali būti įgyjama tik Lietuvos universitetuose, kurie ruošia medicinos gydytojus.
Siūloma, kad Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
Kartu su A. Matulu jas teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Pocius, Mindaugas Puidokas, Jurgita Sejonienė, Linas Slušnys.
