Miegas – vienas esminių sveiko gyvenimo būdo komponentų. Suaugusiems patariama kasnakt miegoti 7–9 valandas. Tačiau naujausios apžvalgos rodo, kad 40 proc. pasaulio gyventojų miega per mažai.
Lėtinio miego trūkumo pasekmės – širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, neurodegeneraciniai sutrikimai ir depresija. Trumpuoju laikotarpiu dėl miego trūkumo gali pablogėti kognityvinė funkcija: sutrinka dėmesio koncentracija, sprendimų priėmimas ir emocinė būsena.
Portsmuto universitete (Anglija) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kognityviniai gebėjimai pagerėja vidutinio intensyvumo fizinio krūvio metu, nepriklausomai nuo žmogaus miego būklės ar deguonies lygio organizme.
„Jau žinome, kad fiziniai pratimai pagerina arba palaiko mūsų pažintinius gebėjimus, net kai deguonies lygis sumažėja. Tačiau šis tyrimas yra pirmasis, kuris rodo, kad fiziniai pratimai pagerina kognityvinę funkciją tiek po visiško, tiek po dalinio miego trūkumo, derinyje su hipoksija (deguonies trūkumu organizme)“, – sakė Portsmuto universiteto tyrėjas Joe Costello.
„Tyrimo rezultatai reikšmingai papildo mūsų žinias apie fizinio aktyvumo ir šių stresą sukeliančių veiksnių sąsajas bei sustiprina žinią apie tai, kad judėjimas yra vaistas kūnui ir smegenims“, – pridūrė J.Costello.
Dalis žmonių – atsparesni miego trūkumui
Žurnale „Physiology and Behaviour“ paskelbto tyrimo metu buvo atliekami du eksperimentai, kiekviename iš jų dalyvavo po 12 dalyvių (iš viso 24). Pirmajame buvo nagrinėjamas dalinio miego trūkumo poveikis žmogaus kognityviniams gebėjimams, o antrajame – visiško miego trūkumo ir hipoksijos poveikis. Abiem atvejais visų dalyvių pažintinė veikla pagerėjo po 20 minučių trukmės važiavimo dviračiu.
„Kadangi į mankštą žiūrėjome kaip į teigiamą intervenciją, nusprendėme naudoti vidutinio intensyvumo programą, kaip pataria moksliniai duomenys“, – dėstė J.Costello.
„Jei pratimai būtų buvę ilgesni ar sunkesni, jie galėjo sustiprinti neigiamus rezultatus ir patys tapti stresą sukeliančiu veiksniu“, – pabrėžė tyrėjas.
Pirmojo eksperimento metu asmenys tris paras galėjo miegoti tik penkias valandas per naktį. Kiekvieną rytą jiems buvo duodamos septynios užduotys, kurias jie turėjo atlikti pailsėję, o paskui važiuodami dviračiu. Prieš atlikdami užduotis jie taip pat turėjo įvertinti savo mieguistumą ir nuotaiką.
Rezultatai parodė, kad trijų naktų dalinio miego trūkumo poveikis vykdomosioms funkcijoms buvo neaiškus. Tai galima paaiškinti tuo, jog kai kurie žmonės yra atsparesni lengvam ar vidutiniam miego trūkumui, mano tyrėjai.
Tačiau vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai visais atvejais pagerino pavestų užduočių atlikimą.
Antrojo eksperimento dalyviai visą naktį nemiegojo, o po to buvo patalpinti į hipoksinę aplinką universiteto Ekstremalios aplinkos laboratorijoje. Nepaisant to, kad deguonies kiekis buvo sumažintas, fiziniai pratimai ir toliau gerino kognityvinius gebėjimus.
Ketina tyrimą tęsti
Vienas iš tyrimo vadovų, Portsmuto universiteto Ekstremalios aplinkos tyrimų grupės narys Tomas Williamsas paaiškino, kodėl komanda nusprendė ištirti stresą sukeliančių veiksnių derinį: „Miego trūkumas dažnai patiriamas kartu su kitais streso dirgikliais. Pavyzdžiui, žmonės, kurie keliauja į kalnus, taip pat gali patirti miego sutrikimų.“
Tyrime teigiama, kad kognityvinių funkcijų pagerėjimą atliekant pratimus – net ir tada, kai žmogui trūksta miego ir aplinkoje yra mažai deguonies – galima paaiškinti smegenų veiklą reguliuojančių hormonų kiekio pokyčiais.
Tai rodo, kad kognityviniai gebėjimai nepriklauso vien tik nuo smegenų prefrontalinės žievės (PFC) srities, nepaisant to, kad ji atlieka svarbų vaidmenį atliekant užduotis.
„PFC labai jautriai reaguoja į neurocheminę aplinką ir yra labai jautri stresui“, – paaiškino vienas iš tyrimo autorių Juanas Ignacio Badariotti.
„Ji reguliuoja mūsų mintis, veiksmus ir emocijas ir yra laikoma pagrindine smegenų dalimi, susijusia su vykdomosiomis funkcijomis“, – pridūrė jis.
Tyrėjai siūlo atlikti tolesnius tyrimus, siekiant atskleisti, kokie neurobiologiniai mechanizmai lemia pažinimo funkcijų procesą. Šis atradimas būtų naudingas visiems, kurie patiria miego sutrikimų ar atsiduria mažo deguonies kiekio aplinkoje, įskaitant alpinistus ir slidininkus, taip pat mažų vaikų tėvus ir pamainomis dirbančius asmenis.
Autoriai taip pat pripažįsta, kad šiame tyrime dalyvavo tik sveiki, jauni žmonės, o keli turėjo pasitraukti dėl nepageidaujamų reiškinių. Jie tikisi atlikti tolesnį kognityvinių gebėjimų ir stresorių ryšio tyrimą, kuriame dalyvautų platesnis dalyvių ratas.
Tyrimas atliktas bendradarbiaujant Portsmuto, Čičesterio, Surėjaus ir Tesaido universitetams, taip pat Tokijo Elektrokomunikacijų universitetui ir San Paulo valstybiniam universitetui Brazilijoje.
Parengta pagal MedicalXpress inf.
