Ekspertai įspėja, kad nesaikingai ir neatsakingai skiriant bei vartojant antibiotikus, ligų sukėlėjai išmoks kovoti prieš vaistus ir šie taps beverčiais. Todėl tik žinios ir atsakingas elgesys padės užtikrinti tolesnį vaistų efektyvumą ir apsaugos nuo padėties, kuomet net šiandien banali infekcija gali tapti mirtina.
„Atsparumas antibiotikams formuojasi tada, kai paveikus antibiotikais išnaikinamos ne visos bakterijos. Evoliucinis spaudimas skatina išlikusias bakterijas įgyti atsparumą tiems antibiotikams.
Per mutacijas, paimant atitinkamus, atsparumą vaistams suteikiančius genus iš aplinkos ar kitais mechanizmais“, – problemos prigimtį nušviečia dr. Julija Armalytė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė.
Svarbu vartoti atsakingai
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras nurodo, jog Lietuvoje 2020 m. ligų sukėlėjų atsparumas antibiotikams pražudė vidutiniškai 7 iš 100 tūkst. lietuvių. Arba apie 200 žmonių. Ši statistika viršija ES vidurkį. Tuo tarpu Italijoje ar Graikijoje atsparumo aukų yra bene triskart daugiau.
Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama saikingesniam, tikslesniam šių vaistų skyrimui ir pacientų informavimui apie antibiotikų vartojimą.
„Medicininėje aplinkoje būtina mažinti antibiotikų vartojimą – negerti (o gydytojams – neskirti) jų nesant būtinybės. Taip pat labai svarbu, kad visuomenė būtų mokoma teisingai vartoti antibiotikus. Gydytojui paskyrus gydymą šios grupės vaistais būtina tiksliai laikytis nurodymų ir pabaigti visą kursą, net jei žmogus pasijunta geriau“, – ragina Vilniaus universiteto mokslininkė J. Armalytė.
Problema neapsiriboja vien žmonėmis
Romaldas Mačiulaitis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto profesorius, teigia, jog neabejotinai stipriausias veiksnys bakterijų atsparumui antibiotikams išsivystyti yra ligoninių aplinka. „Kai vartojami antibiotikai, nori to ar nenori, atsparumai vystosi. Tai yra daugelio pasaulio ligoninių problema. O ligoninėje įgyti mikrobų atsparumai paciento būklei pagerėjus įgyja ir galimybę plisti visuomenėje“, – aiškina profesorius.
Atsparumo vaistams klausimas neapsiriboja vien žmonių gydymu. Jis aktualus ir gyvulininkystės bei paukštininkystės ūkiuose. R. Mačiulaitis mano, kad veikiausiai antibiotikų vartojimas žemės ūkyje yra antras pagal svarbą atsparumo vaistams vystymosi veiksnys. Ir tik trečioje vietoje – antibiotikai, vartojami gydantis namie.
Ligų sukėlėjų atsparumą žemės ūkis gali skatinti trimis keliais. Antibiotikais gydytų gyvūnų mėsoje atsparumą įgijusios bakterijos su maistu gali patekti į mūsų kūnus. Taip pat, jei ūkis naudoja didelius antibiotikų kiekius, į aplinką su nuotėkomis gali patekti ir atsparumą įgiję mikrobai, ir patys antibiotikai. Jie pasiekia ir dirvą, ir vandens telkinius. O iš šių – su daržovėmis ar žuvimis – ir mūsų organizmą. Tuo tarpu blogiausios ūkininkavimo praktikos ženklas – gyvūnų mėsoje išlikę antibiotikai.
Padėtis žemės ūkyje gerėja
Pastangos mažinti vaistų vartojimą gyvulininkystėje duoda vaisių. Europos maisto saugumo tarnyba (EFSA) informuoja, kad nuo 2016 metų ūkiuose antibiotikų jau suvartojama santykinai mažiau nei žmonėms gydyti.
„Problema su ūkiuose naudojamais antibiotikais yra jų kiekis. Jei gyvūnai gydomi tik jiems susirgus, jokių didesnių problemų neturėtų kilti, naudojami palyginti maži antibiotikų kiekiai.
Tačiau šie vaistai gali būti naudojami ligų prevencijai, duodami sveikiems gyvūnams siekiant išvengti ligos, ar net išpurškiamos patalpos, kur jie laikomi. Tam naudojamas didelis antibiotikų kiekis, jie nesuyra ir patenka į aplinką, kur jiems gali formuotis atsparumas ar atsirinkti atsparūs aplinkos mikroorganizmai. Tokie mikroorganizmai toliau savo atsparumo genus gali perduoti žmogaus patogenams“, – sako dr. J. Armalytė.
Lietuvoje, anot paukštininkystės verslo atstovų, situacija yra geresnė nei daugelyje kitų Europos šalių.
„Lietuvoje įsivyrauja šiaurietiškas požiūris – į tvarumą, į ateitį, į atsparumo antibiotikams problematiką. Kitos šalys, ypač esančios piečiau ir ryčiau, nuo mūsų labai smarkiai atsilieka. „Linas Agro“ grupės įmonėse šį požiūrį taikome jau apie septynerius metus. Išbandėme jį „Kekava“ paukštyne Latvijoje, vėliau įdiegėme ir Lietuvoje. Per šį laiką antibiotikų vartojimą sumažinome 95 procentais. Rezultatas akivaizdus: anksčiau, kai paukščiai susirgdavo bakterine infekcija, stebėdavome, kad jų ligos yra atsparios vienam, antram, trečiam antibiotikui. Dabar tokių problemų nebekyla“, – sako Saulius Petkevičius, Vilniaus paukštyno, priklausančio „Linas Agro Group“ įmonių grupei, Paukščių auginimo vadovas.
Toks antibiotikų vartojimo sumažinimas, anot jo, pareikalavo ne tik investicijų į tobulesnę įrangą bei pašarus, bet ir intensyvaus darbo su įmonių grupės veterinarais. Jiems suteikta daugiau žinių, kad profilaktiką galima atlikti ne tik antibiotikais, bet ir kitomis priemonėmis – gyvūnų gerovės gerinimu, geresniu lesalu, paukščių priežiūros gerosios praktikos taikymu.
„Žemės ūkyje antibiotikų vartojimas nėra draudžiamas, tačiau jais galima ne tik išgydyti gyvūnų ligas, bet ir užmaskuoti daug negerų dalykų – gyvūnų gerovės, pašaro trūkumų.
Ūkininkai, kurie dirba patys sau, tradiciškai, neturėdami veterinarinio išsilavinimo, nesuprasdami, kodėl reikia mažinti antibiotikų vartojimą, gali būti linkę juos vartoti masiškai, profilaktiškai. Todėl mes, kaip šiuolaikiškos praktikos pradininkai Lietuvoje, savo žiniomis noriai dalinamės ir su kitomis šios srities įmonėmis. Norime savo vaikams palikti Žemę, kurioje antibiotikai vis dar veikia“, – tvirtina S. Petkevičius.
