Deja, bet ne visi žmonės, pasijutę prastai, iš karto skuba dėl gydymo pasitarti su gydytoju. Nemažai susirgusiųjų skaudančią gerklę, varvančią nosį, kosulį ir kitus viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus pradeda gydytis patys, vartoja vienokių ar kitokių vaistų. Labai svarbu atminti, kad gydytis savarankiškai, nepasikonsultavus su gydytoju, galima tik trumpai.
Jei nemalonūs pojūčiai neišnyksta ir toliau vargina prasta savijauta, jei sunkėja bendra būklė, būtina pasitarti su mediku, galbūt atlikti kraujo ar kitus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, paskirti būtini vaistai, aptarti jų vartojimo ypatumai. Priešingu atveju, net ir pats paprasčiausias bei iš pirmo žvilgsnio visai menkutis negalavimas gali komplikuotis į rimtą ligą.
Viena iš skaudžiausias pasekmes atnešančių savarankiško gydymosi klaidų – netikslingas antibiotikų vartojimas. Nors antibiotikai – receptiniai vaistai ir šiaip nuėjęs į vaistinę jų nenusipirksi be gydytojo išrašyto recepto, visgi kai kurie žmonės šių vaistų turi likusių iš seniau, kitaip tariant, ne iki galo suvartotų nuo ankstesnių sirgimų.
Pasijutę nekaip ir nenorėdami rimtai susirgti, jie pradeda gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis. Štai toks savarankiško gydymosi elgesys yra labai neatsakingas. Antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, mat šie vaistai gydo tik bakterinės kilmės susirgimus.
Kas išprovokavo negalavimą – virusas ar bakterija, išsiaiškinti galima tik atlikus specialius kraujo tyrimus. Gydant virusinę infekciją antibiotikais ar vartojant juos „profilaktiškai“, tikrai sau nepadėsime. Atvirkščiai, kaip tik galime padidinti riziką išsivystyti atsparumui antibiotikams, kitaip tariant, kai jų jau tikrai reikės, šie vaistai neveiks.
Kalbant apie antibiotikus, labai svarbu atminti ir tai, kad šiuos vaistus būtina vartoti tiksliai taip, kaip skyrė gydytojas. Vartojant nepilną antibiotikų kursą (2–3 dienas vietoj 5, 7 ar 10 dienų), tikėtina, kad infekcija „aprims“, bet bakterija gali ir nežūti. Ji gali tapti atspari (prisitaikyti) vartotam antibiotikui ir kitą kartą, kai tikrai reikės gydyti bakterinę infekciją, šios grupės antibiotikai jau bus neveiksmingi.
Beje, vis dar pasitaiko atvejų, jie ypač dažni tarp vaikus auginančių mamų, kai antibiotikais, dalijamasi socialiniuose tinkluose – siūloma pigiau nusipirkti ar tiesiog atiduodami jau pradėti vartoti, bet nebaigti preparatai. Vartoti socialiniame tinkle kažkieno atiduotus ar padovanotus vaistus, nusipirkti jų turguose – tai vienareikšmiškai rizikuoti savo ar savo artimųjų sveikata.
VVKT primena, kad tokiu būdu įsigytus vaistus vartoti itin nesaugu, nes nežinia, iš kur toks „pardavėjas“ jų gavo, kaip ilgai ir kokiomis sąlygomis preparatai buvo laikomi. O galbūt tai apskritai net ne vaistai, o neaiškios kilmės produktai, kuriuos vartojant galima labai stipriai sau pakenkti.
