Jis pabrėžia, kad nors COVID-19 pandemija baigėsi, bet liga neišnyko. „Jauna“ infekcija – papildomas iššūkis, didesnė našta ligoninėms ir pavojus žmonių sveikatai.
E.Colzani ECDC vadovauja už kvėpavimo takų infekcijų ir legioneliozės stebėseną bei prevenciją atsakingų specialistų grupei. Su epidemiologu lrytas.lt susitiko Stokholme, centrinėje ECDC būstinėje.
– Daugelis žmonių koronavirusą ir gripą lygina tarpusavyje. Kuri infekcija šiuo metu Europoje yra pavojingesnė?
– Manau, nėra prasminga lyginti šiuos virusus. Realybė tokia, kad susiduriame su abiem ligomis ir abi jos pridaro žalos. Priklausomai nuo sezono ar jo fazės, vienas gali būti pavojingesnis už kitą.
Mes dar bandome suprasti, kas vyksta su COVID-19. Šita infekcija išplito ir ji išliks kartu su kitomis kvėpavimo takų ligomis. Mes dar tik mokomės, kaip koronavirusas pakeis infekcijų sezono eigą. Galbūt kiekviena liga sergamumo piką pasieks skirtingu metu? O galbūt jos piką pasieks tuo pačiu metu ir taps dviguba našta sveikatos apsaugos sistemai. Tai dar neatsakytas klausimas.
Bet svarbu atsiminti, kad COVID-19, gripas ir respiracinis sincitinis sindromas – kuris dažnai nėra diagnozuojamas – visi kartu tampa didžiule našta sveikatos apsaugos sistemai ir žmonėms, ypač tiems, kurie patenka į rizikos grupes.
– Viešojoje erdvėje Jūsų minėta infekcijų trijulė neretai vadinama triguba pandemija (angl. tripledemic). Kaip vertinate šį terminą?
– Trigubos pandemijos sąvoka padeda pritraukti dėmesį, bet, mano nuomone, tai skamba šiek tiek dramatiškai. Turėtume į tai žvelgti, kaip į tris skirtingus nuolat cirkuliuojančius virusus. Žinoma, yra daugiau kvėpavimo takų infekcijų, bet šios trys dabar yra kenksmingiausios.
Turime gyventi su šiais virusais ir nepamiršti prevencijos įrankių, kad maksimaliai sumažintume šių ligų poveikį.
Manau, iš pandemijos pasimokėme, kad mes visi turime socialinę atsakomybę ir asmeniniu elgesiu galime sumažinti rizika susirgti ne tik sau, bet ir kitiems. Ypač, jei mums artimi žmonės priklauso rizikos grupei. Mes galime juos apsaugoti.
– Peršalimo ligų sezonas jau įsibėgėjo, epidemiologai seka augančius sergamumo skaičius. Ar tai, ką matome šiuo metu, atitinka išankstines prognozes?
– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kasmet dėl gripo organizuoja du susitikimus dėl vakcinos sudėties nustatymo. Jų metu analizuojami visi pasaulyje cirkuliuojantys gripo tipai. Galiausiai pateikiama rekomendacija dėl naujos gripo vakcinos formulės. Taigi, skiepas yra peržiūrimas kiekvienais metais.
Dėl gripo sezono Šiaurės pusrutulyje susitinkama kiekvieną vasarį, dėl Pietų pusrutulio – kiekvieną rugsėjį. Tikimės, kad vakcina gerai atitinka šiuo metu cirkuliuojantį gripo virusą.
Bet gripo virusas turi tokią savybę ir geba keistis gana staigiai. Jei taip nutiktų, virusas nebūtų toks, kaip prognozuota. Tai yra vienas iš vakcinacijos apribojimų ir iššūkių.
Prieš COVID-19 turime naujos formulės vakciną, kuri pritaikyta šiuo metu plintantiems viruso variantams. Todėl nematau dėl ko rūpintis. Tuo labiau, kad ir ankstesnės vakcinos, kaip įrodyta, efektyviai apsaugo nuo susirgimo sunkia ligos forma. O būtent tai yra pagrindinis mūsų rūpestis dėl COVID-19.
– Europos šalys savo gyventojams skiepus nuo gripo ateinančiam sezonui užsako dar vasario-kovo mėnesiais. Taigi, skiepų dozių skaičių reikia pasakyti dar prieš pusę metų. Ar tokia sistema nekelia iššūkių?
– Žinoma, reikia atlikti skaičiavimus ir pabandyti atspėti, kiek skiepų reikės. Gyvename neužtikrintumo situacijoje. Negalime tiksliai nuspėti, kaip atrodys kitas gripo sezonas, kiek ligos atvejų bus užfiksuota ir kaip gerai virusas gebės apeiti vakcinos sukurtą imunitetą. Visa tai sužinome eigoje.
Tačiau turime ankstesnių ligos sezonų patirtį, stebimi jo cirkuliaciją kitame pasaulio pusrutulyje. Manau, darome viską, ką galime.
– Svarstoma, kad Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) jau 2024–25 m. gripo sezoną gali būti naudojamos purškiamos vakcinos. Žmogus galėtų pasiskiepyti pats, namie. Ar tai – vakcinų ateitis?
– Kovoje su kvėpavimo takų ligomis svarbu turėti kuo daugiau įvairių ginklų. Gebėjimas pasinaudoti dar vienu būdu – jei jis saugus ir efektyvus – ir aktyvuoti imuninę sistemą, žinoma, yra žingsnis į priekį.
Purškiama vakcina galėtų aktyvuoti imunitetą nosyje ir gerklėje. Tai – vartai, per kuriuos patenka infekcijos. Vadinasi, galėtume tikėtis, kad apskritai išvengsime užsikrėtimo. Tai reiškia, kad nesusirgsi pats ir neperduosi ligos kitiems.
