Tikruoju CERN Baltijos grupės (CBG) nariu NVI tapo 2023 m. spalį. CBG buvo įkurta 2018 m., o NVI jau nuo 2021 m. dalyvauja su CERN susijusiose veiklose: skaito paskaitas CERN organizuojamuose renginiuose, dalyvauja vykdant mokslines veiklas.
„Nemaža dalis CERN vykdomų veiklų sveikatos priežiūros srityje yra susiję su onkologija, konkrečiai – su spinduline terapija, branduoline medicina bei radiologija – tai tiesiogiai siejasi su NVI vykdoma klinikine ir moksline veikla.
NVI yra daugiausiai spindulinės terapijos paslaugų suteikianti įstaiga Lietuvoje bei turi ilgametę patirtį atliekant jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio biologiniams objektams tyrimus. Tai apima tiek skirtingos spinduliuotės – fotonų, elektronų ir neutronų, tiek skirtingų biologinių objektų – nuo radiobiologinių tyrimų ląstelėse iki klinikinių tyrimų su pacientais.
Per visą tą laiką buvo atlikta daugybė eksperimentų vertinant jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį ląstelėms, tyrinėjama klasikinio frakcionavimo ir vienkartinės dozės poveikis genų raiškai, baltyminei ląstelių sudėčiai, imuniniam atsakui. Nustatyti molekuliniai faktoriai, turintys įtakos ląstelių rezistentiškumo jonizuojančiajai spinduliuotei atsiradimą. Bendradarbiaujant su Radiacinės saugos centru atlikti individualaus radiojautrumo tyrimai bei jo įtaka spindulinių reakcijų pasireiškimui.
Šiemet NVI buvo įdiegta metodika atlikti ultra aukštos dozės galios (FLASH) švitinimą ir NVI tapo vieninteliu centru Baltijos šalyse, kuriame galima atlikti dozimetrinius ir radiobiologinius tyrimus naujos kartos spindulinės terapijos vystymui,“ – apie NVI veiklą, kuri siejasi su CERN Baltijos grupės tikslais, pasakoja NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas dr. Jonas Venius.
Šį rudenį Rygoje buvo aptarta Pažangaus dalelių terapijos centro Baltijos šalyse idėja. „Pažangaus dalelių terapijos centro idėja gyvuoja jau nuo 2022 m. Idėjos esmė – Baltijos šalyse įkurti kompetencijų centrą, kuriame būtų realizuota mokslo, verslo ir klinikos sinergija. Šiame centre susiburtų fundamentaliųjų, taikomųjų mokslų specialistai, klinicistai. Šalia inovacijoms ir mokslui skirtų erdvių būtų pacientų gydymui aukštos energijos dalelėmis įrengtos patalpos,“ – apie centro idėją kalba dr. J. Venius.
Galimas proveržis spindulinės terapijos srityje
Anot NVI gydytojo onkologo radioterapeuto Justino Jonušo, Pažangaus dalelių terapijos centro įkūrimas taptų proveržiu spindulinės terapijos srityje.
„Kalbant apie naudą, kurią gautų Baltijos šalių pacientai, reikia šnekėti apie protonų bei kitų dalelių terapiją. Protonų pluošto terapija (PPT) yra naujas proveržis spindulinės terapijos srityje. Ji yra tikslesnė ir turi mažesnį šalutinį poveikį, lyginant su tradicine išorine spinduline terapija, kurioje naudojamas fotonų pluoštas. Šis teigiamas efektas atsiranda dėl dalelių – protonų, helio jonų ar anglies jonų unikalių fizikinių savybių, kurios leidžia realizuoti dideles jonizuojančios spinduliuotės dozes, kartu tausojant sveikus audinius ir gyvybiškai svarbius organus.
Tai įmanoma dėl reiškinio, žinomo kaip Brego pikas (smailė). Šio fenomeno metu protonai atiduoda didžiąją dalį energijos savo kelio pabaigoje, kuris yra auglyje, su minimalia įėjimo ar išėjimo doze aplinkiniuose audiniuose. Tuo tarpu fotonai išskiria energiją visos savo „kelionės“ per audinius metu, paveikdami ne tik naviką, bet ir sveikus audinius, taip sukeldami šalutines, su spinduliniu gydymu susijusias reakcijas,“ – komentuoja J. Jonušas.
Anot gydytojo radioterapeuto, jei Pažangaus dalelių terapijos centro projektas būtų įgyvendintas ir Baltijos šalyse atsirastų galimybė taikyti dalelių terapiją, toks gydymas ypač būtų naudingas naikinant auglius jautriose ar kritinėse vietose, pavyzdžiui, smegenyse, stubure ar šalia reprodukcinių organų, kur labai svarbu tausoti sveikus audinius.
„Vaikai taip pat būtų tinkami PPT kandidatai, nes jų besivystantys audiniai ir organai yra žymiai jautresni radiacijos poveikiui. Be to, dėl Brego fenomeno, kurio metu didžioji dalis dalelių pluošto energijos yra atiduodama tik auglio aplinkoje, PPT suteikia galimybę realizuoti didesnes jonizuojančios spinduliuotes dozes.
Tai gali būti naudinga agresyviems ar jonizuojančiai spinduliuotei atspariems navikams, kas gali leisti geriau kontroliuoti ligą, nepadidinant sveikų audinių pažeidimo rizikos,“– reziumuoja J. Jonušas.
Apie CERN
CERN, arba Europos branduolinių tyrimų organizacija (prancūziškai: „Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire“), yra tarptautinė organizacija, vienijanti Europos šalių bendradarbiavimą branduoliniuose tyrimuose. CERN buvo įkurta 1954 m. ir yra vienas didžiausių ir prestižiškiausių mokslinių tyrimų centrų pasaulyje.
„Nors pagrindiniai darbai, kurie atliekami CERN, pirmiausia yra skirti tirti fundamentalių dalelių savybes ir sąveiką, taip pat nagrinėti pačios Visatos prigimtį ir, regis, tiesiogiai retai gali būti pritaikomi kasdienybėje, tačiau atradimai, kurie padaromi šiame centre, įneša svarbų indėlį į mokslo, technologijų ir inovacijų sritis. Bene žymiausias pavyzdys yra World wide web (WWW), pasaulinio tinklapio sukūrimas.
Taip pat įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės detektorių, šaltinių sukūrimas, energetinių projektų vystymas. (Tai yra labai panašus netiesioginis atradimų pritaikymas kaip NASA atveju – nors pati agentūra yra skirta kosmoso tyrinėjimams, daug produktų, įskaitant įvairias medžiagas, yra pritaikoma kasdieninėje veikloje.),“ – pasakoja dr. J. Venius.
Anot medicinos fiziko, pastaruoju metu CERN mokslininkai nemažai dėmesio skiria atradimų pritaikymui medicininiams tikslams.
„Tiriami ultra aukštos dozės galios jonizuojančiosios spinduliuotės (FLASH) radiobiologiniai veikimo mechanizmai, vystomi naujos kartos dalelių greitintuvai spindulinei terapijai. Taip pat yra atskiras padalinys CERN-MEDICIS (Medical Isotopes Collected from ISOLDE), kuriame ne tik atliekami moksliniai tyrimai kuriant inovatyvius radionuklidus terapijai, diagnostikai bei teranostikai, bet ir tiekiami specializuoti radioaktyvūs izotopai klinikiniams tyrimams.
Ne mažiau žymus yra CERN-Medipix projektas, skirtas itin aukštos skyros radiologinio vaizdinimo detektorių ir programinės įrangos kūrimui. Tokie detektoriai leidžia ženkliai tiksliau išskirti skirtingus audinius, taip pat ir navikinius, esančius žmogaus kūne. Galiausiai, CERN yra milžiniškų kompiuterinių skaičiavimų pajėgumų centras. Šiame mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto amžiuje, CERN svariai prisideda prie įvairių skaitmeninės sveikatos sprendimų kūrimo,“ – CERN veiklą komentuoja dr. J. Venius.
