Pavojinga – kone kiekvienam
Jei būtų paprasta įvertinti, kuris žmogus sirgs lengvai, o kuriam virusas komplikuosis į pneumoniją, meningitą ar net sepsį, būtų daug paprasčiau ligas diagnozuoti ir gydyti, tačiau taip nėra. Kita vertus, gripo, koronaviruso, pneumokokinės infekcijos sąrašą papildo ir įvairiose šalyse pastaraisiais metais vis dažniau diagnozuojamas respiracinis sincitinis virusas (RSV). Ir nors juo dažniausiai užsikrečia kūdikiai, vaikai bei vyresnio amžiaus žmonės, infekcija pavojinga visiems.
RSV pradžia primena viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: staiga pakyla temperatūra, kamuoja sloga, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas. RSV infekcija vieniems pasireiškia sloga, kosuliu ir neaukšta temperatūra, kitiems – labai greitai, per 1–2 dienas, liga gali progresuoti iki apatinės kvėpavimo takų infekcijos – bronchiolito, kuriam būdingas kosulys, švokštimas ir karkalai, nedidelis karščiavimas, arba plaučių uždegimo, nuo kurio kasmet mūsų šalyje miršta keli šimtai žmonių.
Ne tik kūdikiams ir vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurių imunitetas nusilpęs, arba serga lėtinėmis ligomis, RSV kelia rimtą pavojų. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, jog ši infekcija sukelia daugiau ir netgi sunkesnių susirgimų nei gripas.
RSV virusą galima nustatyti paėmus tepinėlį iš nosiaryklės, taip pat tiriant Ag testu ar PGR metodu. Šiuo metu, norint išsiaiškinti, kuriuo virusu užsikrėtė žmogus, gydymo įstaigose atliekamas ir kombinuotas COVID-19, gripo A / B ir RSV viruso testas.
RSV atveju specifinio gydymo nėra – taikomas tik simptominis gydymas. Skiepai nuo šio viruso jau registruoti, tačiau dar reikės palaukti, kol atkeliaus į mūsų šalį. Beje, su RSV infekcijos komplikacija, įprastai, siejamas lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas vyresnio amžiaus suaugusiesiems.
Nerimą kelia plaučių uždegimas
Gripas ir COVID-19 – virusinės kvėpavimo takų ligos, nuo kurių galima apsisaugoti skiepais. Gripo virusas piką paprastai pasiekia sausio antroje pusėje arba pirmosiomis vasario savaitėmis, juo sergama iki balandžio pabaigos. Panašiai – ir COVID-19.
Gripas dažniausiai pasireiškia ūmiai: žmogus karščiuoja, sausai kosti, jam skauda gerklę, galvę, jis skundžiasi raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Ši infekcija taip pat pavojinga dėl sunkių komplikacijų: plaučių, akių uždegimo, sinusito, miokardito, encefalito, meningito.
Vieną pavojingiausių komplikacijų – plaučių uždegimą – sukelia ir COVID-19 infekcija. Plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia kosuliu, pakilusia kūno temperatūra, šaltkrėčiu, oro stoka, padažnėjusiu kvėpavimu, silpnumu ar dusuliu. Jam patvirtinti skiriama krūtinės ląstos rentgenografija, kraujo ir kiti tyrimai.
Į patalą guldo ir bakterija
Plaučių uždegimą, sinusitą, meningitą ar sepsį kaip komplikaciją po gripo ar kitų virusinių ligų, sukelia ir visuomenėje itin paplitęs pneumokokas. Pneumokokinė infekcija dažniausiai pasireiškia staigiu karščiavimu, stipriu skausmu krūtinės ar ausies srityje, kosuliu, dusuliu. Pneumokokinė infekcija neturi būtent jai būdingų specifinių klinikinių simptomų, todėl šią ligą diagnozuoti ne visuomet lengva.
Pneumokokinė pneumoniija – infekcinė, pneumokoko bakterijos sukelta, kvėpavimo takų liga – ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems lėtinėmis (astma lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies nepakankamumu, diabetu) ar onkologinėmis ligomis.
Susirgę pneumokokine pneumonija ligoniai jaučia nuovargį, pasunkėjusį kvėpavimą, krūtinės skausmą, atkosėja skreplių. Jei pneumokokai išplinta kraujyje, gali sukelti sepsį ir meningitą. Pneumokokų sukeltas meningitas dažniausiai pasižymi ypač sunkia eiga ir dideliu mirtingumu.
Pneumokoko sukeltos ligos gydomos antibiotikais, tačiau kartais net ir jie nesustabdo pneumokoko plitimo dėl vis didesnio bakterijų atsparumo antibiotikams.
Skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos galima ištisus metus, taip pat galima vienu metu pasiskiepyti ir nuo pneumokokinės infekcijos, ir nuo gripo ar COVID-19.
Visi 75 metų ir vyresni žmonės nuo pneumokokų sukeliamo plaučių uždegimo skiepijami nemokamai. Taip pat ir bet kurio amžiaus žmonės, sergantys diabetu, astma, širdies nepakankamumu bei kai kuriomis kitomis lėtinėmis ligomis.
