„Niekam nelinkėčiau“, „pamačiusi kraują alpstu, daryti tai 10 kartų per dieną – neįsivaizduojama“, „gaila būtų ir laiko, ką jau kalbėti apie kėlimąsi naktį“, „tikrai turi būti geresnių sprendimų“, – įspūdžiais dalijosi akcijos dalyviai.
1 ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės kasdien iki dešimties, o kartais ir daugiau kartų turi tikrintis gliukozės kiekį kraujyje, o tuomet, jei rodiklis per aukštas – susileisti reikiamą insulino kiekį, jei žemas – skubiai suvartoti greitųjų angliavandenių. Tokia procedūra nėra maloni – specialia adatėle reikia įdurti į pirštą ir kraujo lašelį užlašinti ant indikacinės juostelės.
Patirti, su kokiais iššūkiais susiduria cukriniu diabetu sergantys žmonės, klubas DIABITĖ visuomenę kviečia jau ne pirmą kartą. Šįkart galimybę susipažinti su sergančiųjų kasdienybe turėjo Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai bei svečiai, tarp jų – ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Žvilgsnis į cukrinį diabetą iš arčiau
Anot DIABITĖS klubo pirmininkės Eglės Baradinskienės, nesergančiajam nupasakoti visus nemalonius šios ligos pojūčius neįmanoma, tačiau šiuo renginiu siekiama padėti bent šiek tiek iš arčiau pažvelgti į cukriniu diabetu sergančių žmonių realybę.
„Šiandien išbandyti, ką reiškia pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje, ir pasitikrinti, ar rodiklis normalus, pasiryžo 200 savivaldybės darbuotojų ir svečių. Diabeto atvejų neužfiksavome, tačiau net 15 tiriamųjų aptikome padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje (prediabetą) – tai reiškia, kad šiems žmonėms yra rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
Po dūrio į pirštą tiriamųjų klausėme, kaip jie įvertintų šią procedūrą (kiek ji nemaloni ir kelianti sunkumų), jei ją tektų kartoti 10 ir daugiau kartų per parą ir taip kiekvieną dieną, visą gyvenimą. Dauguma įvertino kaip didelį iššūkį, kitiems buvo sunku įsivaizduoti, kad tai nuolat patiria sergantieji diabetu“ – dalinosi E. Baradinskienė.
Akcijoje taip pat dalyvavo ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Atlikęs gliukozės kiekio kraujyje tyrimą jis pasidžiaugė ne tik geru savo testo rezultatu, bet ir DIABITĖS komandos iniciatyvumu surengti pasitikrinimo akciją pasaulinės diabeto dienos proga. Mero teigimu, tokio tipo renginiai yra svarbūs ne tik dėl to, kad supažindina žmones su ligos grėsmėmis bei sprendimo būdais, bet taip pat ir todėl, kad gali padėti anksti diagnozuoti pavojingus atvejus.
„Galime pasidžiaugti, kad šiuolaikinės technologijos leidžia su šita liga gyventi daug patogiau bei jausti daug mažesnį diskomfortą. Na ir žinoma, užtikrinti, kad krizinės situacijos nevirstų didelėmis nelaimėmis. Mūsų valstybė – pažangi ir moderni, ir be abejonės gali skirti lėšų technologijoms, palengvinsiančioms žmonių gyvenimus. Pademonstruoti sinchronizuoti tyrimų įrenginiai su insulino pompomis, leidžiantys žmonėms ramiai ilsėtis naktimis ir panaikinantys poreikį keltis naktį matuotis gliukozės kiekį kraujyje, yra didžiulis technologinis proveržis. Palyginus su tuo, ką turėjome prieš 20 ar 30 metų, pažangą išties reiktų skaičiuoti ne žingsniais, o šviesmečiais“ – sakė V. Benkunskas.
Šiuolaikinės technologijos palengvina ligos naštą
Nors procedūra nemaloni, ji yra privaloma. Mat negydant arba nekontroliuojant ligos, gali kilti sunkios komplikacijos: žmogus gali apakti, paūmėti širdies kraujagyslių ligos, dėl sutrikusios kraujotakos net gali tekti amputuoti galūnes.
„Laimei, šiandien egzistuoja modernios technologijos, kurios gali gerokai palengvinti ligos kontrolę. Pavyzdžiui, nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemos (NGS), kurios leidžia gliukozės kiekį kraujyje pamatuoti neskausmingai ir efektyviai. Naudojant tokią sistemą, pacientas ant kūno nešioja specialų jutiklį, kuris nuolat matuoja gliukozės kiekį kraujyje ir realiuoju laiku siunčia duomenis į turimą išmanųjį įrenginį“, – teigia E. Baradinskienė.
Šiuo metu NGS sistemos Lietuvoje yra kompensuojamos 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Nors 2 tipo diabetu sergančiųjų šalyje yra daugiau, jie savo gliukozės kiekį kraujyje turi matuoti tokiu būdu, kurį išbandė ir Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojais – dūriais į pirštą ir specialiomis juostelėmis.
Iš viso šia liga pasaulyje serga apie 550 mln. žmonių, Lietuvoje – apie150 tūkst. Cukrinis diabetas kol kas nėra išgydomas, bet jį galima valdyti, o tą daryti leidžiančios technologijos vis tobulėja. Nors skaičiai rodo, kad kas 10 žmogus serga diabetu, dauguma sergančiųjų apie tai nežino. Kaip ir kitų lėtinių ligų atveju, prevencijos priemonės ir ankstyva diagnozė leidžia išvengti sunkių ligos komplikacijų.
