Užsikrėsti gali kiekvienas
Pneumokokai iš nosiaryklės gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti plaučių uždegimą ar net sepsį – maždaug 30 proc. šių ligų atvejų baigiasi mirtimi. Susirgti pneumokokine infekcija labiausiai rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis. Teigiama, jog maždaug 60 proc. vaikų yra pneumokokų nešiotojai – jie gali užrėsti senelius ar vyresnius giminaičius. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pneumokoką vadina viena iš 9 didžiausią grėsmę pasaulyje keliančių bakterijų.
Specifinių klinikinių simptomų pneumokokas neturi, tačiau į medikus privalu kreiptis, jaučiant ūmų karščiavimą, skausmą ar sunkumą krūtinėje, kosulį, skrepliavimą, dusulį. Infekcijos sukėlėjas dažniausiai nustatomas atlikus skreplių, kraujo bei kitus bakteriologinius tyrimus.
Kai kurie žmonės, kurių nosiaryklėje „apsigyveno“ pneumokokas, nepajunta jokių simptomų, tačiau kiti – sunkiai serga. Egzistuoja kone šimtas skirtingų pneumokoko bakterijos serotipų, kurie žmogaus organizmą veikia skirtingai. Vieni sveikatai – mažiau pavojingi, kiti – itin grėsmingi, taigi, pavojus užsikrėsti ir sunkiai susirgti yra didelis.
Įprastai, susirgus pneumokokine infekcija, karščiuojama, kamuoja kosulys, gerklės skausmas, sloga, „laužo“ kaulus, po kelių dienų savijauta pradeda gerėti, arba, priešingai, kyla aukšta temperatūra. Kai kuriems pacientams tuomet pasireiškia naujų simptomų: skauda ausį ar galvą, padažnėja kvėpavimas – tikėtina, jog virusinė infekcija komplikavosi į bakterinę: sinusitą, ausies ar plaučių uždegimą.
Pneumokokinė infekcija, paprastai, sunki liga, kai kuriems žmonėms pasireiškia žaibinė jos forma. Tokiais atvejais pneumokoko sukeltas meningitas ar sepsis, net ir pradėjus gydymą, gali baigtis mirtimi.
Apsisaugoti nelengva
Norint apsisaugoti nuo pneumokoko, labai svarbu laikytis higienos, reguliariai vėdinti patalpas, stiprinti organizmą. Susirgus, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, neužsiimti savigyda. Kartais vien stiprinti organizmo nepakanka, daug efektyvesnis būdas išvengti sunkios ligos – pasiskiepyti. Tą ypač svarbu padaryti vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių, kepenų, inkstų ligomis, gaunantiems imunosupresinį gydymą, pavyzdžiui, sergant autoimuninėmis ligomis ar po organų persodinimo.
Iki COVID-19 pandemijos Lietuvoje nuo plaučių uždegimo, o jį dažniausiai sukelia būtent pneumokokas, kasmet mirdavo apie 700 suaugusių žmonių. Nuo gripo – iki 20. Šie skaičiai nereiškia, kad gripas – mažiau pavojinga liga, tačiau žmonės nuo gripo vis dar skiepijasi dažniau nei nuo pneumokokinės infekcijos, todėl ir mirčių nuo šios ligos pavyksta išvengti.
Nuo gripo būtina skiepytis kasmet, nuo pneumokokinės infekcijos pakanka vienos konjuguotos pneumokokinės vakcinos dozės.
Lietuvoje nuo pneumokokinės infekcijos šiemet nemokamai skiepijami vyresni nei 75 metų žmonės, taip pat ir sergantys diabetu, astma, širdies nepakankamumu bei kai kuriomis kitomis lėtinėmis ligomis.
