Daugiau kaip 3 tūkst. savanorių kasmet pildė klausimynus ir internetu atliko kognityvinius testus. Norėta įvertinti atminties ir protinių gebėjimų pokyčius pandemijos metu.
Rezultatai parodė, kad atmintis pablogėjo nepriklausomai nuo to ar žmogus užsikrėtė COVID-19 infekcija.
Ekspertai teigia, kad rezultatus iš dalies galima paaiškinti stresu, vienatve ir alkoholio vartojimu.
Koronaviruso baimė, netikrumo jausmas ir įprastų veiklų sutrikdymas galėjo turėti „realų, ilgalaikį poveikį“ smegenų sveikatai, mano specialistai.
Tyrimo metu nustatyta, kad pažinimo funkcijos sparčiau blogėjo pirmaisiais pandemijos metais, kai buvo taikytos griežto karantino priemonės.
Gyventojų atmintis blogėjo ir antraisiais pandemijos metais.
Žmonių, kurie jau prieš prasidedant pandemijai turėjo nedidelių atminties sutrikimų, bendras atminties funkcijų pablogėjimas buvo didžiausias.
Žurnale „The Lancet Healthy Longevity“ paskelbto tyrimo, pavadinto PROTECT, tikslas – padėti suprasti, kaip sensta sveikos smegenys ir kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto demencija.
Tyrimą planuojama tęsti ir ateityje, kad būtų galima sužinoti, kaip sekasi jo dalyviams, ir kokios patirties galima pasisemti, kad būtų galima padėti kitiems.
Remdamasi dabartinėmis išvadomis, pagrindinė tyrėja profesorė Anne Corbett iš Ekseterio universiteto, teigia, kad pandemijos sąlygos galėjo pagreitinti smegenų nykimą.
„Mūsų išvados rodo, kad griežtas karantinas ir kiti apribojimai, kuriuos patyrėme pandemijos metu, turėjo realų, ilgalaikį poveikį 50 metų ir vyresnių žmonių smegenų sveikatai, net ir pasibaigus ribojimams“, – A.Corbett.
Pasak jos, kyla klausimas, ar tai negali paskatinti ir demencijos išsivystymo.
„Dabar kaip niekada svarbu užtikrinti, kad padėtume žmonėms, kurių pažintinės funkcijos prastėja. Yra dalykų, kurie gali sumažinti demencijos riziką.
Jei nerimaujate dėl savo atminties, geriausia būtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją“, – patarė A.Corbett.
Braitono ir Sasekso medicinos mokyklos Jungtinėje Karalystėje demencijos ekspertė dr. Dorina Cadar teigė, kad pandemijos poveikis gyventojams buvo „katastrofiškas“.
„Visame pasaulyje taikytų ribojimo priemonių padariniai lieka nežinomi ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė D.Cadar.
Jos nuomone, reikia atlikti daugiau tyrimų ir pridūrė, kad socialinė izoliacija gali neigiamai paveikti smegenų sveikatą.
„Nors mūsų genetika yra svarbi, žinome, kad tam kaip keičiasi smegenų sveikata senstant, įtakos gali turėti įvairūs sveikatos ir gyvenimo būdo veiksniai“, sakė Alzheimerio ligą tyrinėjanti dr. Susan Mitchell.
Ji pridūrė, kad nėra garantuoto būdo demencijai išvengti. Tačiau, jei rūpinsitės smegenų sveikata, pavojus turėtų sumažėti.
Svarbu ugdyti sveikatai palankius įpročius, saugoti širdį ir palaikyti socialinius santykius.
Pagal BBC inf.
