Pasaulinė pasirengimo stebėsenos valdyba (GPMB), kurios darbas yra įvertinti pasaulio pasirengimą pandemijoms ir kitokioms sveikatos krizėms, savo ataskaitoje perspėjo, kad pasaulio šalių galimybės susitvarkyti su galima naujos pandemijos grėsme toliau išlieka nepakankamos.
GPMB 2018 m. įsteigė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulio bankas, reaguodami į daug aukų pareikalavusį ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje. Stebėtojų uždavinys – analizuoti viso pasaulio šalių pasiruošimus ir teikti rekomendacijas.
Stebėsenos organizacija atkreipia dėmesį, kad po COVID-19 pandemijos buvo atlikti šiokie–tokie darbai, tačiau kai kurios šalys savo pasiruošimus operatyviai reaguoti į panašaus pobūdžio krizes pristabdė, kitose šalyse padaryta labai nedidelė pažanga.
Organizacija pateikė keletą patarimų, kaip pagerinti viso pasaulio pasirengimą krizei. Šalys privalo stiprinti priežiūrą, kad ligas dar aptiktų ankstyvojoje stadijoje, teigiama ataskaitoje. Būtina tobulinti ir duomenų rinkimo bei analizės procedūras.
Kad neturtingesnės šalys galėtų apsirūpinti ištekliais, joms būtina teikti finansinę pagalbą ir atidėti jų skolų grąžinimą. Valdyba nurodė, kad būtina kuo skubiau finansuoti planuojamą 10 mlrd. JAV dolerių pandemijos prevencijos ir pasirengimo jai fondą.
Naujų vaistų tyrimai ir plėtra neturėtų būti sutelkti vos keliose šalyse, kaip tai buvo COVID-19 pandemijos metu. Pilietinė visuomenė turėtų aktyviau dalyvauti visoje pasiruošimo veikloje. Viena iš organizacijos pirmininkų ir buvusi Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovic sakė, kad tinkamai pasirengti pandemijai trukdo pasitikėjimo tarp šalių ir piliečių pasitikėjimo valdžia trūkumas.
„Raginame vadovus pamiršti šiuos nuomonių skirtumus ir tiesti naują kelią, remiantis bendru sutarimu, kad mūsų saugumas ateityje priklausys nuo to, ar bus įvykdyta prasminga reforma ir prisiimtas aukščiausio lygio politinis įsipareigojimas pasiruošti sveikatos krizei,“ – kalbėjo K. Grabar-Kitarovic.
