Vėžys – ne sloga, o remisija – ne visada pasveikimas?

2023 m. spalio 27 d. 09:00
Žinia, kad onkologinė liga atsinaujino, dažnam sukelia daug didesnį stresą, negu pirminė vėžio diagnozė. Deja, bet tokią žinią Lietuvoje tenka išgirsti net apie 30 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų. Vilnietė Vaiva Mickuvienė, kuriai krūties vėžys buvo diagnozuotas prieš penkerius metus, taip pat žino, kad net išgydžiusi vėžį, ji negali būti tikra, kad liga neatsinaujins.
Daugiau nuotraukų (1)
„Kaip ir visi, labiausiai bijau ligos atkryčio“
Vaiva – pareiginga pacientė, kuri visada vykdė gydytojų rekomendacijas, tikrinosi profilaktiškai. Ilgą laiką tyrimų rezultatai buvo geri, o moteris raminama, kad dariniai krūtyje yra gerybiniai. Tačiau 2018 m. liepą, atliekant planinę echoskopiją buvo įtartas piktybinis susirgimas, o atlikus biopsiją – diagnozuotas 3 stadijos krūties vėžys.
„Kovos su vėžiu kelias prasidėjo nuo chemoterapijos, vėliau – operacija ir spindulinė terapija. Visas gydymas truko apie metus. Praėjus maždaug pusmečiui po gydymo pabaigos buvo pasiekta remisija. Tyrimų rezultatai buvo geri, rodos, turėčiau džiaugtis. Be abejo, suvaldyta liga buvo puiki žinia, tačiau kartu turėjau didelę atkryčio baimę. Juk vėžys – labai paslaptinga, klastinga ir sudėtinga liga. Todėl po radikalaus gydymo išsikėliau vienintelį tikslą – kiek įmanoma ilgiau išlaikyti remisiją ir išvengti atkryčio“, – savo baimes ir tikslus atskleidžia moteris.
Gyvenimas gydymui pasibaigus
Onkologinių pacientų problemos nesibaigia po radikalaus gydymo. Kaip toliau gyventi, atgauti jėgas ir kuo greičiau atsistoti ant kojų, kaip nesusirgti virusinėmis infekcijomis, ypač dabar šaltuoju sezonu, siaučiant gripui, COVID-19 ligai?
„Stebėjimo planas yra. Pirmuosius metus pas onkologą reikia lankytis kas 3 mėn., antrus –penktus – kas pusę metų. Onkologiniams ligoniams itin svarbūs pirmieji 5-eri metai. Tad pirmas svarbus dalykas – būtina lankytis pas gydytoją ir stebėti ligą. Antra, pasirūpinti tinkama mityba, fiziniu krūviu, atsisakyti žalingų įpročių. Žodžiu, sveikas gyvenimo būdas yra būtina sąlyga siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką. Ir trečia, mano nuomone, svarbi atkryčių profilaktikos dalis yra tam tikrų naudingų priešvėžinių veikliųjų medžiagų vartojimas, – apie atkryčio profilaktiką svarsto Vaiva.
– Nesu pasyvi gyvenimo stebėtoja, apskritai esu aktyvus žmogus, tad suprantama, kad dėl savo sveikatos taip pat dedu nemažai pastangų. Domiuosi tuo, kas vyksta organizme sergant vėžiu ir kokios medžiagos gali turėti įtakos vėžiniams procesams. Dalyvauju įvairiuose paskaitose, renginiuose, mokymo stovyklose, kur iš tiesų pasisemiu naudingų žinių. Atsirenku tik patikimą informaciją, t.y. tą, kurią rekomenduoja gydytojai, fitoterapeutai. Taip sužinojau, kad pagrindiniai junginiai, į kuriuos reikėtų orientuotis, ir kurie pasižymi priešvėžiniu poveikiu yra alkaloidai ir glikoproteinai (pvz., jų yra ugniažolėje), flavonoidai (pvz., citrusiniai augalai), karotenoidai (pvz., medetka), lignanai (pvz., linų sėmenys), polisacharidai (pvz., dumbliai, ląsteliena, siauralapis gyslotis)“.
Taip pat persirgusieji onkologine liga turėtų žinoti, kad sveikata reikės rūpintis nuolat. Neužteks kurį laiką sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviam. Gyvensenos pokyčiai turės tapti nuolatiniu įpročiu.
Kuo po vėžio gydymo itin svarbi didžioji ugniažolė?
Fitoterapeutas a.a. J.Ruolia visuomet pabrėždavo, kokį svarbų vaidmenį po chemoterapijos atlieka ugniažolių alkaloidai ir glikoproteinai: „Alkaloidai, kurių yra apie 5 tūkst. rūšių, – tai šarmiškai reaguojančios augalinės medžiagos, kurios net mažomis dozėmis veikia gyvus organizmus. Ugniažolėje esantis alkaloidai, glikoproteinai kaupiasi tik vėžinėse ląstelėse ir skatina jų žūtį, tačiau neveikia sveikų audinių. Patys savaime alkaloidai nenužudo vėžinių ląstelių, bet padaro jas atpažįstamas imuninei sistemai. Šie alkaloidai ne tik naikina navikines ląsteles, bet kartu sugeba palaikyti virškinimo, nervų sistemas veikla. Taigi ugniažolė itin naudinga onkologiniams ligoniams, nes neleidžia vėžinėms ląstelėms dalytis, be to, „išgaudo“ jas klaidžiojančias po organizmą, ir taip pristabdo ligos atsinaujinimą“.
Didžioji ugniažolė vartojama esant virškinimo sistemos pažeidimams, spazmams, ji padeda palaikyti kepenų funkciją, tulžies gamybą ir sekreciją, kas yra svarbu, kai pacientai skundžiasi sunkumu po valgio, skausmais, apetito trūkumu. Pagrindiniai ugniažolių preparatų naudos akcentai yra kertinių virškinimo sistemos organų apsauga – tulžies pūslės, kepenų, kasos. Taip pat ji teigiamai veikia centrinę nervų sistemą. Įrodyta, kad ugniažolė suteikia nervų sistemai stabilumą, mažina jautrumą. Kartu ugniažolė – stiprus augalas, todėl jos nesiūloma ruošti pačiam, nes, nežinant dozių, galima pakenkti kepenims ir ligos rodikliams. Ugniažolės preparatus geriau rinktis vaistinėse, kuriuose ji yra su kitais augalais (gysločiu, medetka). Taip būsime tikri, kad gausime saugius ir veiksmingus fitomedžiagų kiekius.
Vaivos rekomendacijos
Onkologiniai pacientai turi žinoti, kad jeigu jie stebės tyrimus, stiprins organizmą, vartos antioksidantų, ugniažolės preparatų, ligos atsinaujinimo tikimybė gerokai sumažės. „Siekiant išvengti atkryčio stengiuosi gyventi sveikai, vartoju ugniažolės preparatą, skystus polifenolius, pagal poreikį kitų maisto papildų, vitaminų. Atlieku kraujo tyrimus dėl vitamino D, B grupės, geležies, magnio, kalcio, kalio ir kt. Žodžiu, stengiuosi, kad mano organizmui niekuo netrūktų, kad jis pats sugebėtų susidoroti su piktybinėmis ląstelėmis, kurių kiekvienas turime. Šiandien tai pavyksta“, – sako Vaiva.
Paprašyta pasidalinti rekomendacijomis su tais, kurie ką tik susirgo, kurie šiuo metu yra aktyviojoje gydymo fazėje, moteris sako: „Liga – ženklas sustoti, suprasti ir pakeisti vertybes. Ne tik visiems duoti, bet ir rasti laiko sau, atsigręžti į save. Darbingo amžiaus žmonės, užklupti sunkios ligos, turėtų nenuleisti rankų, dėti visas pastangas sveikatai susigrąžinti“.
Svarbiausia Vaivos rekomendacija: „Nepulti gerti daugybės papildų, o atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti, kokių medžiagų kiekvienam trūksta. Mūsų organizmas kasdien turi gauti tam tikrą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų. Dietologai sako, kad per dieną reikia suvalgyti 500 g daržovių ir 25 g skaidulų. Mano mitybos racionas to neužtikrina, vadinasi, tam tikrų medžiagų turiu vartoti papildomai. Tačiau prieš tai, kaip jau minėjau, išsiaiškinu ko trūksta: ar vitaminų, ar mineralų, ar geležies ir t.t. Renkantis maisto papildus, svarbu žiūrėti, kad jie būtų išgauti iš natūralių medžiagų, svarbus yra ir veikliųjų medžiagų kiekis, ir pasisavinimas. Siekdama palengvinti sergantiesiems susigaudyti įvairių papildomų priemonių gausoje, įkūriau svetaine www.vezysnesloga.lt. Sergantiems linkiu sinkiu stiprybės, visiems kitiems, esantiems remisijoje, – reguliariai atlikti profilaktinius tikrinimus, domėtis savo organizmu, stebėti pokyčius ir net mažiausius įtarimus aptarti su gydytojais. O svarbiausia – nepamirškime kokia graži yra gamta, koks šviesus yra dangus ir koks gražus yra gyvenimas. Valdykime pyktį, nerimą, mintis“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.