„Europos kontracepcijos atlaso duomenims, Lietuva nepateko į geriausiai vertinamų šalių dvidešimtuką, liko 33-oje vietoje, tai yra tarp prasčiau įvertintų šalių ir gavo blogiausią įvertinimą tarp Baltijos šalių“, – Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės posėdyje antradienį duomenis pristatė E. Kuliešytė.
Anot ŠPSSA vadovės, praėjusiais metais atliktame Europos parlamentinio lytinių reprodukcinių teisių forumo tyrime buvo vertinamos 46 Europos šalys. Tyrimo metu aiškintasi, ar šalyse apskritai yra kontraceptinių priemonių bei kokios yra galimybės konsultuotis dėl jų naudojimo.
Taip pat vertinta, ar informacija apie kontracepciją yra prieinama valstybiniuose tinklapiuose, ar yra įgyvendintas kontracepcijos kompensavimas ir ar jis pritaikomas jauniems žmonėms.
Viena iš pagrindinių kontracepcijos prieinamumo problemų Lietuvoje, anot E. Kuliešytės, yra informacijos apie kontracepciją, jos efektyvumą ir naudojimą trūkumas, ypač sveikatos priežiūros įstaigų tinklapiuose. Ji pridūrė, kad visa informacija apie kontraceptines priemones turėtų būti prieinama valstybinių institucijų sukurtuose puslapiuose.
„Mes peržiūrėjome praktiškai visas poliklinikas Lietuvoje ir jų tinklapius. Nei viename tinklapyje nėra apie kontracepciją nei žodžio. Nėra ir apie nėštumo nutraukimą. Po mūsų raginimų vienintelė ligoninė – Vilniaus miesto gimdymo namai – įkėlė informaciją apie nėštumo nutraukimą“, – pabrėžė asociacijos vadovė.
„Tam, kad kontracepcija pasiektų moteris ir būtų patikima, turi būti valstybinių institucijų sukurti tinklapiai, kur būtų pateikiama mokslu grįsta, patikima informacija“, – pažymėjo E. Kuliešytė.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje iš kontraceptinių priemonių yra kompensuojama tik hormonų spiralė merginoms iki 20 metų.
„Prieš 2 metus pavyko Sveikatos apaugos ministerijai įteisinti hormonų spiralę merginoms iki 20 metų. Ir tai viskas. (...) Nėra didelis procentas besikreipiančių dėl šios spiralės. O kur dar visos kitos moterys, kurios su malonumu naudotųsi – tai joms yra neprieinama“, – pabrėžė E. Kuliešytė.
Vienas patikimiausių kontracepcijos būdų – Lietuvoje neįteisintas
Pasak ŠPSSA vadovės E. Kuliešytės, Lietuvoje nėra įteisinta savanoriška chirurginė sterilizacija – ilgalaikė kontracepcijos priemonė, paremta reprodukcinių organų operacija.
„Medikai žino, kad tai yra ilgalaikis būdas, kuris padeda vyresnio amžiaus moterims apsisaugoti nuo nėštumo, kai jos jau turi tiek vaikų, kiek joms reikia, kai dėl ligos negali turėti vaikų“, – posėdyje kalbėjo E. Kuliešytė.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos narys, gydytojas Vytautas Klimas sako, kad chirurginė sterilizacija vis dar klaidingai maišoma su kastracija.
„Problema yra tame, kad chirurginę sterilizaciją dažnai maišo su kastracija. Kastracija yra visiškai kas kita. Vyrų chirurginė sterilizacija yra sėklinių latakų praeinamumo sutrikdymas – jie arba nupjaunami, arba aprišami“, – aiškino V. Klimas, pridurdamas, kad moterims operacijos metu perkerpami kiaušintakiai ir perrišami jų galai.
„Neturi neigiamos įtakos bendrai sveikatos būklei bei lytinei funkcijai. Vyrų lytinių latakų blokavimas yra minimali invazinė procedūra, atliekama greitai ir saugiai. Moterims truputį sudėtingesnė, bet kadangi yra visam gyvenimui, yra labai tinkama“, – kalbėjo akušeris-ginekologas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 metais šį kontracepcijos būdą naudojo apie 180 mln. moterų ir apie 43 mln. vyrų, atkreipia dėmesį gydytojas.
„Chirurginė sterilizacija yra pati patikimiausia kontracepcija, beveik 100 proc. (...) Tai yra pats dažniausiai pasaulyje naudojamas būdas“, – teigė V. Klimas.
„Pasaulyje populiariausias kontracepcijos būdas, o lietuviams – špyga. Tai ar čia normalu? Čia yra skandalas. Gaila, kad apie tai niekas nešneka“, – pridūrė gydytojas.
Klausimas dėl sterilizacijos įteisinimo – stagnacijoje
Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) prezidentės, profesorės Žanos Bumbulienės teigimu, dar šių metų pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teiravosi gydytojų dėl chirurginės sterilizacijos aktualumo Lietuvoje.
„Dėl savanoriškos sterilizacijos – buvo paklausimas iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir draugijos valdyba pritarė aktualumui ir siūlo sudaryti daugiadalykę darbo grupę, kurie pagal savo kompetencijas parengtų procedūros tvarkos aprašą“, – posėdyje kalbėjo Ž. Bumbulienė.
Vis dėlto, anot jos, per visus metus negauta atsakymo iš ministerijos, ar bus sudaryta darbo grupė šiam klausimui spręsti.
„Bet toliau jokių žinių iš Sveikatos apsaugos ministerijos“, – pridūrė ji.
SAM Specializuotos sveikatos skyriaus patarėja Diana Girba-Osinska teigė negalinti pakomentuoti situacijos dėl darbo grupės sudarymo. Anot jos, šiuo metu akušeriai-ginekologai ir urologai, pagal turimą kompetenciją, turi teisę atlikti chirurginę sterilizaciją. Visgi, pažymėjo D. Girba-Osinska, Lietuvoje nėra teisinio reglamentavimo dėl savanoriško procedūros pasirinkimo.
„Akušeriai ir ginekologai ir urologai, pagal savo kompetenciją, turi teisę atlikti chirurginę sterilizaciją. Tačiau nėra teisinio reglamentavimo dėl savanoriškos sterilizacijos“, – sakė SAM astovė.
Antradienį Laikinoji Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupė aptarė reprodukcinės sveikatos klausimus Lietuvoje.
Posėdžio metu kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovais, akušeriais-ginekologais, urologais, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija (ŠPSSA) buvo aptartas kontracepcijos prieinamumas ir savanoriška chirurginė sterilizacija.
