„Neatsistato kvėpavimas, širdies veikla, net protinė veikla, nuovargis, (žmonės – red. pastaba) blogiau miega po taip vadinamo ilgojo kovido“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė virusologas prof. Saulius Čaplinskas ir pridūrė, kad panašias pasekmes gali sukelti ir kitos virusinės infekcijos.
„Ne tik kovido, gripo, bet ir kitų peršalimo ligų sukelti simptomai turi ilgalaikes pasekmes. Kalbėjome apie ilgąjį kovidą, bet dabar matome, kad yra ir ilgasis peršalimas – atokios pasekmės yra didelės, jos blogina gyvenimo kokybę“, – įspėjo S.Čaplinskas.
Profesorius priminė, kad pandemijos akivaizdoje koronavirusas sulaukdavo jo riziką sumenkinančių palyginimų su gripu. Tai – netiesa.
„Vis tik pažaida mūsų organizmo sistemoms nuo koronaviruso yra didesnė nei nuo kitų peršalimo ligų“, – patikino S.Čaplinskas.
Jis priminė, kad pajutus virusinės ligos simptomus galima atlikti testą namų sąlygomis. Tai leidžia nustatyti žmogus susirgo koronavirusu, ar gripu.
„Kreipiantis į gydytoją ir žinant koks virusas sukėlė ligos simptomus, jis gali skirti specifinį gydymą, kuris yra efektyvus“, – pabrėžė S.Čaplinskas.
Pasak jo, tirtis reikėtų ne kartą. Gali būti, kad gavus neigiamą rezultatą ir po kelių dienų vėl išsityrus nustatoma COVID-19 infekcija. Taip nutinka, nes organizme prisigamina daugiau viruso.
„Reikėtų nepatingėti, nepagailėti lėšų ir pakartoti tyrimą antrą ir trečią dieną“, – patarė S.Čaplinskas.
Vakcinos apsauga trunka 9 mėnesius
Profesorius atkreipė dėmesį, kad nepasitikėjimas vakcinomis dažnai kurstomas, pabrėžiant, kad iš jų gamybos uždirba privatus verslas. Tačiau šis faktas pats savaime nepaneigia vakcinų naudos.
„Kalbant apie koronaviruso vakcinas – taip, tai buvo didžiuliai pelnai farmacijos kompanijoms, bet tai nereiškia, kad šita vakcina nereikalinga (...) Tie žmonės, kurie iki šiol kalba, kad tai tėra „biznis“ daro didelę klaidą, nematydami, kad realaus pasaulio duomenys aiškiai liudija apie koronaviruso vakcinos efektyvumą ir saugumą“, – sakė S.Čaplinskas.
Jis paaiškino, kad persirgus koronavirusu imuninė apsauga išlieka maždaug 7 mėnesius. Tiesa, tai nereiškia, jog žmogus apsaugotas nuo užsikrėtimo, bet sunkios ligos tikimybė žymiai mažesnė.
Šiuo metu naudojamų vakcinų apsauga trunka dar ilgiau – 9 mėnesius.
Tiesa, imuniteto tvarumas, kaip pažymėjo profesorius, priklauso ir nuo bendros imuninės sistemos būklės. Pavyzdžiui, jauni žmonės apsaugą nuo koronaviruso turės ilgiau.
Rizikos grupių asmenims, kaip pabrėžė S.Čaplinskas, dabar verta pasiskiepyti ne tik nuo gripo bei pneumokokinės infekcijos, bet ir nuo koronaviruso.
„Vyresni žmonės ir turintys sunkių gretutinių patologijų, nepriklausomai nuo amžiaus“, – rizikos asmenis išskyrė profesorius.
Jis paaiškino, kad artimiausiais mėnesiais sąlygos plisti koronavirusui bus itin palankios.
„Dauguma žmonių yra pavargę nuo pandemijos, nuo perspėjimų apie tai, kaip reikia saugotis (…) Žmonės gali per daug atsainiai elgtis, kai tas pavojus darysis didesnis, ypač atėjus šaltam laikui, kuomet daugiau būsime vidaus patalpose“, – sake S.Čaplinskas.
Gripas stengsis atsigriebti
Užsienyje jau galima pamatyti renginių, kurių dalyviai dėvi veido kaukes. Kokių priemonių imtis Lietuvos gyventojams?
S.Čaplinsko teigimu, jaučiant ligos simptomus, verčiau susilaikyti nuo apsilankymo viešose erdvėse, neplatinti ligos. Jei likti namie nėra galimybės, svarbu dėvėti medicininę kaukę.
„Šitiems žmonėms būtų išmintinga ir primygtinai siūlyčiau be jokių paraginimų dėvėti medicininę kaukę (...) Jeigu bus bendros rekomendacijos, tai ypač einant į ligoninę, į vaistinę – tuomet būsime skatinami ir verčiami naudoti šitą apsaugos priemonę.
Bet, manau, nebegrįšime prie tokių nesąmonių, kai žmonės lauke vaikščiojo su veido kauke“, – sakė S.Čaplinskas.
Profesorius pasakojo, kad prognozės dėl gripo nėra vieningos.
Remiantis Australijos duomenimis, gripo sezonas šiemet šiaurės pusrutulyje gali būti švelnesnis ir ligoninę turėtų paguldyti mažiau žmonių.
Kita vertus, Lietuvoje jau dabar cirkuliuoja A tipo gripas, kuris dažniau sukelia epidemijas. Be to, COVID-19 pandemijos laikotarpiu žmonės gripu sirgo mažiau ir jų imuninė atmintis galėjo nusilpti.
„Vaizdžiai tariant, dabar gripas stengsis atsigriebti“, – sakė S.Čaplinskas.
Triguba pandemija
Skelbta, kad sveikatos apsaugos ministerija svarsto įsigyti vakcinos nuo respiracinio sincitinio viruso.
Pasak S.Čaplinsko, ši vakcina ypač reikalinga mažiems vaikams iki 2 metų ir senjorams, vyresniems nei 65 metų.
Jis pridūrė, kad JAV šiuo metu garsiai kalbama apie trigubą pandemiją – gripą, koronavirusą ir respiracinį sincitinį virusą.
„Kuo greičiau atsiras galimybė (pasiskiepyti – red. pastaba), tuo daugiau žmonių išsaugotume nuo tikimybės patekti į ligoninę“, – apie apsaugą nuo respiracinio sincitinio viruso kalbėjo profesorius.
Jis paaiškino, kad infekcija nėra nauja. Anksčiau paprasčiausiai nebuvo vakcinos nuo šios ligos.
